Po metų nusprendė gerinti sąlygas
Šios organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė praėjusią savaitę viešėjo Karklėje įsikūrusiame komplekse ir kalbėjosi su parką prižiūrinčiu A. Boso darbuotoju.
GRYNAS.lt žurnalistams B. Kymantaitė teigė, jog meškos auginimo sąlygos patenkina nustatytus minimalius reikalavimus gyvūno narvui, tačiau jos yra gana skurdžios.
„Grįžtu su geromis žiniomis, - džiaugėsi B. Kymantaitė. - Jie jau pradėjo statyti naują voljerą, ten yra duobė vandeniui, tvora. Naujasis voljeras bus iki 500 kvadratinių metrų ploto. A. Boso darbuotojai noriai bendravo, apsikeitėme kontaktais, nes prašė tam tikros informacijos gauti iš užsienio specialistų. Bus vandens telkinys tai meškai, jie planuoja užbaigti voljerą lapkričio mėnesį. Taigi jie laikosi idėjos pakeisti tos meškos gyvenimo sąlygas“.
Tuo metu, B. Kymantaitės teigimu, dar nebuvo pradėti jokie naujojo voljero statybos darbai.
Mešką prižiūrinčios bendrovės vadovas: ji valgo geriau, nei aš
B. Kymantaitė prisimena, jog meškutė iš kažkokio paukštyno paimta prieš maždaug 8-erius metus.
„Esam gavę įvairių nusiskundimų iš parko lankytojų. Ypač po to, kai ta Kelmės meškutė (meškutė, augusi bare „Kryžbarkas“, - red. past.) buvo išvežta, žmonės rašė, kad štai dar yra tokia meška A. Boso parke. Tad buvome susisiekę su jais (A. Boso pramogų parku, - red. past.) ir anksčiau. Tuo metu jie pasiūlė, jei norime ją išgelbėti, mešką parduoti už 10 tūkst. litų. Šįkart jau kreipėmės raštu prašydami pagerinti meškos gyvenimo sąlygas. Jie pakvietė pasitarti“, - teigė LGTAO atstovė.
Už Antano Boso žvėris atsakingas žemės ūkio bendrovės „Aglaura“ pirmininkas Romualdas Bružas teigė, jog šiuo metu dedamos visos pastangos, kad meškos gyvenimo sąlygos atitiktų visus europinius standartus ir kad neerzintų žmonių, kuriems rūpi gyvūnų teisės.
„Ir dabar įvykdome tuos lietuviškus reikalavimus. Bet žmonės yra suinteresuoti, kad sąlygos būtų dar geresnės. Kad būtų gražu. Tai ir stengiamės. Pagal Lietuvos reikalavimus vidinis voljeras meškai yra 6 kvadratiniai metrai (kur ji gali pasislėpti), o laukinis – 30 kvadratinių metrų. Mūsų vidinis yra truputėlį per didelis, o laukinis – 7 kvadratiniais metrais per didelis. Na, bet yra kiti reikalavimai, yra visuomeninės organizacijos, kurios stengiasi mus sudrausminti. Matote, aš esu samdomas direktorius ir vykdau nustatytas normas. Visuomeninės organizacijos mane bandė atakuoti. Gal tas voljeras baisiai atrodo – narvas toks, geležinės sienos, bet ta meška maudoma kiekvieną dieną ir valgo, turbūt, geriau nei aš. Meška ne žmogus, ji nesupranta (narvo dydžio, - red. past.)“, - kalbėjo R. Bružas.
Voljeras - už vidutinio buto kainą
Vyras dėstė, jog meškos yra visaėdės, todėl ir Laima šeriama įvairiu maistu, tik jai neduodama mėsos. To vengiama ir zoologijos soduose, siekiant, kad gyvūnai netaptų agresyvūs.
„Atidarėme ir muziejų tokį žmonėm pasižiūrėt, pradėjom tokį safarį, pėsčiųjų safarį. Jei restorane 5 proc. lankytojų pasakys, kad maistas neskanus – juk nieks nereaguoja. Pas mus atvažiuoja 100 žmonių ir sako: „Oi, kaip pas jus gražu ir malonu“, o tada vienas sako – „ne, čia negerai“. Negaliu visko keisti dėl to vieno, nes man tai tiesiog neapsimoka. Juk investicijos – ne šimtas ir ne tūkstantis litų“, - kalbėjo R. Bružas.
Už naujojo 500 kvadratinių metrų meškos voljero kainą išeitų nusipirkti vidutinio dydžio butą sostinėje.
„Dabar jau atitinka visus standartus: baseinas, žaidimų aikštelė, su visokiais apšiltinimais. Turbūt tas namas kainuos daugiau, nei mano namas. Iš tiesų vidinis namelis meškai turi būti mažiukas, kad jį galėtų prišildyti savo kūnu – tačiau to niekas nereikalauja. Žiemai miegoti jai reikia kokio nors urvo. O dabar, kokį jai namą stato, tai mes tą namą pastatysim, kokį reikalauja, bet viduj reikės statyti kažką dar, kombinuoti. Dabar aukštis bus trys metrai – iš viso apie 27 kubai erdvės, tai kaip ji tokį plotą prišildys savo kūnu?“ - svarstė vyras.
Meškai reikia erdvės ir ramybės
R. Bružas papasakojo, kaip kito meškos gyvenamasis būstas bėgant metams:
„Kai tik jie čia atsikraustė, meška gyveno dar mažesniame narve. Pradėjo reikalauti tų 30 kvadratinių metrų. Na, tai Antanas perdarė į 37. Iš tiesų, tai ganėtinai brangu, nes reikia storo metalo grotų. Praėjo kažkiek laiko – vėl prasidėjo kalbos, kad reikia daugiau. Na, tai padarėm 500 kvadratinių metrų. Dabar jau lauksim, kada sakys, kad negerai, reikia 1000 kvadratinių metrų“, - šmaikštavo žemės ūkio bendrovės „Aglaura“ vadovas.
Paklaustas, ar nesvarstyta meškos atiduoti į rezervatą, kam nors parduoti, R. Bružas dėstė, jog vargu ar meškos rezervatuose būna laimingesnės. Jis pabrėžė, jog meškos – labiau vienišės, susitikę vienoje teritorijoje jos aršiai kaunasi.
Jis taip pat atskleidė, jog kažkada mėginta Laimai pristatyti patiną, tačiau šis buvo gerokai priluptas ir iš „pasimatymo“ išėjo perkąstu liežuviu.
„Dar sugalvos kas nors, kad dar ko jai trūksta – gal patino. Ji gi nelaisvėj gimus, nieko ji jau nebenori, yra sena, nori ramybės, ir viskas. Pas mus tos sąlygos tikrai geros, dabar darome ir vilkams naujus voljerus, kad žmonėms jie atrodytų kaip gyvenantys natūralioj gamtoj“, - kalbėjo vyras.