Nors iki Kalėdų vakaro liko dar geras mėnuo, eglutėmis gyventojai jau domisi. Vieni skuba jas įsigyti kuo anksčiau, ir vazonuose laikyti galbūt net iki pavasario. Kiti rezga naujus verslo planus lietuviškas eglutes parduoti į Belgiją, nes ten jos kainuoja kelis kartus brangiau.
Neįsivaizduoja, kaip sėdėti prie vogtos eglutės
Vilniaus urėdijos medelyno viršininkė Reda Konstantinavičienė GRYNAS.lt pasakojo, kad vienas kitas lietuvis jau kreipėsi į medelyną ir anksčiau laiko įsigijo kalėdinių žaliaskarių. Kol kas einamesnės yra eglutės vazonėliuose, tačiau, kaip rodo patirtis, tiek vienų, tiek kitų pardavimų apimtys prieš Kalėdas panašios. Pernai Vilniaus urėdijos medelynas skaičiuoja pardavęs 700 kirstų ir 600 vazoninių eglučių. Šiemet, anot R. Konstantinavičienės, tikimasi panašių skaičių.
„Kiekvienais metais parduodame panašiai, tik gal eglučių vazonuose daugiau perka“, - sakė moteris. Ji pasakojo, kad eglučių pardavimams sunkmetis didelės įtakos nepadarė, lietuviai pirko eglutes kaip įprasta, tik rinkosi šiek tiek mažesnes.
„Populiariausios eglutės – nuo 1,5 iki 2,5 metro. Jų kaina -15-30 Lt”, - skaičiavo Vilniaus urėdijos medelyno viršininkė.
Dalis pardavimui skirtų eglučių yra iškertama iš miško, dalis užauginama iš miško sodinukų. Kaip aiškino medelyno viršininkė, eglutės kertamos ne šiaip, kur papuola, o stengiamasi, kad tai būtų tos vietos, kurios anksčiau ar vėliau vis tiek bus iškertamos, pavyzdžiui, iš po elektros linijų, griovių.
Nors vietų, kur galima legaliai įsigyti eglutes vis daugėja, pašnekovė patvirtino, kad lietuviams kartais gaila ir tų keliasdešimt litų – tuomet jie ir traukia eglutę pasivogti iš miško.
„Apie vagystes žinau tik iš nuogirdų, bet kiekvienais metais yra organizuojami reidai ir vis tiek pasitaiko, - sakė R. Konstantinavičienė. - Tai matyt yra kultūros stoka... Kaip paskui prie tos vogtos eglutės sėdėti – neįsivaizduoju“.
Ji teigė palaikanti gyvųjų eglučių pirkimą. Nors jos ir kertamos iš miško, dirbtinės iš plastiko pagamintos žaliaskarės gamtai kenkia labiau. „Po to, gi būna įvairios akcijos, eglutes surenka, panaudoja biokurui. Sodindami eglutes specialiuose plotuose naudojame nuo miško sodinimo atlikusius sodmenis, kad jų nereikėtų išmesti. Plastikas yra plastikas. Geriau jau tada šaką pasistatyti“.
Penkių metų įdirbis atsipirks per vienas Kalėdas
„Vienas mano klientas prasitarė, kad Belgijoje yra eglučių trūkumas ir paprašė jų pasižiūrėti Lietuvoje. Pasiskambinėjau, paieškojau internete, pasižiūrėjau urėdijų medelynus, bet eksportui tinkamų eglučių praktiškai nėra. Lietuvos giliame kaime kažkam gal ir tinka, bet tikrai ne vakariečiui. Su partneriu iš Belgijos sugalvojome patys pavasarį užsodinti. Pas mane kaime pas močiutę yra žemės laisvos, ten ir pabandysime pasisodinti“, - verslo idėją atskleidė jaunas vyras.
Anot jo, Lietuvoje nėra tradicijos kalėdinius medelius puoselėti, prižiūrėti, kad jie užaugtų gražūs, Vakarų rinkai būtent to reikia – pavyzdingų gražių, taisyklingos formos, su gražia viršūne eglučių.
„Planuojame, kad pasodintos eglutės turėtų užaugti iki 1,6-2,10 m per 4-5 metus. Investicija palyginus nėra didelė, priežiūros reikia kažkur du kartus per metus. Visa esmė aptverti nuo laukinių gyvūnų, nuo stirnų, nes jos, kol jauni sodinukai, labai mėgsta juos nugraužti“, - pasakojo Vaidas.
Jis patikino, kad penkerių metų įdirbis atsipirktų per vienas Kalėdas: „Eglutė Belgijoje kainuoja nuo 15 iki 25 eurų (apie 52- 86 Lt). Transportavimo išlaidos vienai eglutei išeina apie 70 euro centų
(2,5 Lt), tai praktiškai nedaro jokios įtakos. Į mašiną telpa apie 2 tūkst. eglučių, o mašinos eksporto kaina apie 800-1000 eurų (2760-3 450 Lt)”, - skaičiavo verslininkas.
Pagal planą pirmais metais planuojama užsodinti 1 ha – 10 tūkst. eglučių. „Toliau žiūrėsime, kaip po pirmų metų jos išgyvens. Jeigu matysime, kad viskas vyksta tvarkingai, bandysime užsodinti dar 1 ha”.
Belgijoje, anot jo, eglučių trūkumą lemia didelė žemės kaina. Šalyje veikia apie šeši eglučių augintojai. Verslininkas Vaidas sako, kad užaugintas eglutes po penkmečio pardavinės Belgijos prekybos centrams.
„Norvegijoje turiu pažįstamą, kuris pasakojo eglutes perkantis iš Danijos. Per Kalėdas, atsivežęs mašiną arba dvi, eglutes parduoda Norvegijos miestelyje Lilehameryje. Kadangi miestelis nedidelis, jis visą jį ir aprūpina“, - dėstė verslininkas.
Eglučių verslas Lietuvoje nepelningas?
Privačiame Klaipėdos medelyne „Žalyna“ dirbantis Tadas GRYNAS.lt teigė, kad medelynas eglutes su pristatymu į namus pasiūlė tik pernai, todėl dar anksti pasakyti, ar tokia paslauga pasiteisins.
„Populiariausios – dygioji ir sidabrinė. Tai tikriausiai nuo miesto priklauso. Klaipėdoje yra daug rusakalbių, tai jiems patinka sidabrinės eglutės“, - teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad medelynas neužsiima gatvės prekyba, o pristato klientams eglutes į namus, gal dėl to jų paslaugas pasirinkę užsakovai labiau žiūri į eglutės estetinį grožį, nei kreipia dėmesį į jos kainą.
Vis dėlto, medelyno atstovo teigimu, Lietuvoje auginti eglutes ir jas parduoti nėra aukso kasyklų verslas.
„Tai yra labai stipriai sezoninis verslas. Nėra jis labai pelningas, nes eglučių užauginimo savikaina nemaža. Priklauso, kokius kiekius augini“, - neslėpė Tadas.
Jis teigė, kad jam yra tekę girdėti atvejų, kad lietuviai perka eglutes Lietuvoje ir veža jas į užsienį, tačiau jų medelynas tuo užsiimti kol kas nežada: „Į užsienio rinkas kol kas per anksti. Kol nesugalvojome, nelendame, tačiau minčių yra. Visgi eglučių sritis, manau, per daug sezoniška, siaura ir trumpalaikė sritis“.
Anot jo, tai daryti būtų verta nebent vaikantis trumpalaikės naudos, nes eglučių prekyba intensyviai vyksta vos kelias savaites iki Kalėdų.