„Gal kas gali pasakyti, iš kur toks skraidančių skruzdžių antplūdis. Ypač transporto stotelėse“, – tokį vilnietės klausimą gavo MadeinVilnius.lt redakcija.
Portalas rašė, kad tokia situacija Vilniuje paskutinį kartą buvo 2013 metais. „Tada Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius pasakojo, kad 3-5 mm dydžio tamsiai rudos arba juodos skruzdėlės pakyla kaip tik vasaros viduryje, nes tai yra jų poravimosi metas.
Taigi vilniečių pastebimos skruzdėlės gatvėse skraido ieškodamos sau poros. Deja, kartais poros taip ir nesusiranda, nes skubantys vilniečiai jų nepastebi ir sutraiško eidami šaligatviais. Ypač dabar gatvėse galima visur pastebėti juodus taškelius ant šaligatvių. Tie juodi taškeliai – sutraiškytos skruzdėlės, taip ir neradusios savo gyvenimo meilės“, – rašė MadeinVilnius.lt.
Gyventojų nufilmuotą vaizdo įrašą galite pamatyti ČIA.
Vasarą – įprasta
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius yra sakęs, kad gausūs skruzdžių spiečiai atsiranda po vėsesnių dienų įvairiu vasaros metu.
Kaip Grynas.lt rašė anksčiau, Lietuvoje randama 40-60 skruzdžių rūšių. Jos pagal savo biologiją gyvena skirtingai, vienos įsikuria miškuose, kitos – pievose, dirvožemyje, medžiuose ir pan. Tačiau, anot gamtininko, bendras jų bruožas, kad po atvėsimo jos išsirita iš kiaušinėlių.
„Po atvėsimo, kai atšyla ir yra didelė drėgmė, skruzdėlynuose iš kiaušinėlių išsirita lytiniai individai. Kiekviename skruzdėlyne gyvena viena motina, kuri deda kiaušinėlius, gali veistis, ir tūkstančiai, o kai kur dešimtys ir šimtai tūkstančių skruzdžių darbininkių, kurios yra ne lytiniai individai – jos nededa kiaušinėlių, tiktai dirba. Dabar išsiritę patinai ir patelės skraido ore, patinai apvaisina pateles“, – aiškino S. Paltanavičius.
S. Paltanavičius sakė, kad skruzdėms sparneliai reikalingi tam, kad šios galėtų perskristi į kitą vietą ir kurti naujus skruzdėlynus, plėsti savo gyvenamąją erdvę. Skruzdės priklausomai nuo vėjo krypties gali nuskristi toli, nors šiaip skrenda prastai. Šis skraidymas gali trukti dieną, pusantros.
Buvo nusėdusios Palangos pliažus
Panašiu metu 2021 m. Grynas.lt aprašė, kaip nuo tokių skruzdžių pajuodo Palangos paplūdimiai. Tuomet poilsiautojai vietomis net negalėjo bristi į vandenį, nes daugybė sparnuotų vabzdžių plaukiojo jūroje. Taip, sako gamtininkas Deividas Makavičius, nutiko dėl to, kad šios skruzdės ne itin gerai skraido ir pasukusios ar vėjo pastūmėtos į jūrą nukrito į vandenį ir buvo išplautos į krantą.
Gamtininkas Deividas Makavičius sakė, kad tąkart pajūrio krantus nuklojo sparnuotosios skruzdės, kurios vadinamos juodosiomis arba sodinėmis skruzdėmis. Būtent liepos gale–rugpjūčio pradžioje, kai įsivyrauja šilti orai, skruzdėlynuose užauga nauja jų karta. Padaugėjus skruzdžių jos turi skirsti ieškoti naujų vietų gyventi.
„Tos skruzdės nekrauna mums įprastų kūgio formos skruzdėlynų, o gyvena dirvoje. Skruzdžių patelės ir patinėliai užsiaugina sparnus ir išskrenda ieškoti naujų namų. Kai skruzdės susiporuoja, patinėliai iš karto žūna, o patelės, radusios tinkamą vietą, numeta sparnus ir įkuria savo atskirą skruzdėlyną.
Šiuo atveju didelė dalis pajūryje gyvenančių skruzdžių susidūrė su natūraliu barjeru – jūra. Dalis, matyt, nutūpė smėlyje. Kita dalis skrido tolyn, bet kadangi jos nelabai gerai skraido, nes sparnai vis tiek yra laikini, o jos pačios su jais palyginus yra gan sunkios, matyt įkrito į vandenį ir bangos jas išmeta į krantą“, – komentavo gamtininkas.