Vilniečiai savo kūrybines idėjas išliejo ant dviračių

Sostinė jau priprato prie kartais praūžiančių „kritinių masių“, kai būrys dviratininkų tarsi vabzdžių spiečius prazvimbia pagrindinėmis miesto gatvėmis. Tačiau taip išpuoštų dviračių, kokie gatvėmis praūžė renginio „CO2 GreenDrive“ metu, vilniečiai dar nebuvo matę. Vieni kitais neatsistebėjo net renginio dalyviai.

Senoviniais lagaminais puoštas dviratis, „lietuviškas dviratis“, dviratis – bitė ar dviratis - pušis. Vieni savo mylimas transporto priemones dabino kaukolėmis, raudona ir juoda spalvomis bei pabaisų piešinėliais, kiti - ryškiomis spalvomis ir drugeliais.

„Karnavalinių“ dviračių paradas dažniausiai organizuojamas garsiame festivalyje „Burning man“. „CO2“ maratonų iniciatyva, kai šios raidės miesto gatvėse „nupiešiamos“ bėgant, važiuojant dviračiais ar elektromobiliais - atskiras renginys, išplitęs daugelyje šalių. Šie du renginiai šiandien sostinėje susiliejo į vieną.

„Taip, kaip jūs lietuviai, dar niekas nesugalvojo“ , - tokia citata nuskambėjo iš danų „CO2“ maratonų organizatorių, išgirdus apie „CO2 GreenDrive“ renginį ir meninių dviračių paradą Lietuvoje.

Renginio organizatoriai teigia, seniai norėję suorganizuoti tokį paradą. O čia dar kilo mintis sujungti jį su ekologijos, draugiško aplinkai transporto idėja. 

„Sėsk ant dviračio, kol nevėlu!“, - tokiomis vėliavėlėmis pasipuošę dviratininkai ragino mažinti naudojimąsi orą teršiančiu transportu. Ypač pavasarį, kai taip smagiai šviečia saulė.

Renginio organizatoriai pirmiausia dėkoja policininkams. Matyt, norėdami pamatyti, ką iš savo dviračių sugebės padaryti renginio dalyviai, jie sutiko renginio metu koloną lydėti nemokamai.

„Ačiū policininkams. Jei būtų reikėję susimokėti už jų palydą, tai būtų smūgis mūsų biudžetui“, - linksmai kalbėjo vienas iš renginio organizatorių Giedrius Kavaliauskas.

Jis teigė, jog daugiausia renginiu vilniečiai pradėjo domėtis paskutinėmis dienomis prieš savaitgalį, galbūt sužinoję oro prognozes ar daugiau sužinoję apie jį per žiniasklaidos priemones.
„Paskutinės minutės“ dalyviams buvo suorganizuotos papildomos dviračių dekoravimo dirbtuvės: šeštadienį ir netgi sekmadienį ryte.

G. Kavaliauskas neapsiėmė skaičiuoti, kiek į renginį sugužėjo dalyvių. Gali būti arti 100.

„Leidome važiuoti ir nepasipuošusiems. Esame atviri, jei tik žmonės pritaria tai idėjai – valio. Tiesa, jei jau organizuoji karnavalą, tai maždaug tikiesi, kad visi ateis pasipuošę. Žinoma, tą puošybą visi įsivaizduoja skirtingai. Iš anksto žinojome, jog apie 20 dviračių bus pasipuošę radikaliau, įdomiau“, - kalbėjo G. Kavaliauskas.

Dviračių puošimo dirbtuvėse nebuvo jokios nustatytos temos ar suvaržymų. Dalyviai drąsiai keitė savo pirmines idėjas, ieškojo tiesiog nereikalingų daiktų, kuriuos įvairiais būdais pritaisydavo prie dviračio. Kantriausieji ir kruopščiausieji ruošdamiesi renginiui dailino dviratį du mėnesius.
Tiek laiko prireikė dviračio – raganos suknelės gamybai.

„Žaidžiam patys, kviečiam ir žmones pažaist, pasilinksmint, atidaryt pavasario sezoną. Juk įdomu, kaip kiti pasipuošę, pasižiūri į kitų dviračius, parodai saviškį“, - apie renginio idėją pasakojo organizatorius.

Kiekvienas iš renginio dalyvių galėjo parsisiųsti į telefoną specialią programėlę, kurioje buvo matyti, kiek iš CO2 užrašo savo dviračiu jis jau „nupiešė“.

G. Kavaliauskas tikino, jog jokių nepadorių užrašų ar simbolių paišyti ant Vilniaus žemėlapio nebuvo galimybės – nukrypus nuo trasos dviratininkas žemėlapyje buvo matomas kaip žybsintis taškas ir jam nurodyta, kaip grįžti į numatytą maršrutą.

Baigę trasą, visi dalyviai nusileido į Katedros aikštę įsiamžinti bendrai nuotraukai.