Vilnius savaitgaliui virto šunų sostine

Šį savaitgalį Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmai – tarsi viso pasaulio šunų veislių katalogas. Į Lietuvos kinologų draugijos organizuotą parodą atvyko per 1600 keturkojų ir jų šeimininkų, čia galima pamatyti beveik 200 veislių keturkojus.

Į parodą atvyko gausus būrys kaimynų iš Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Suomijos.

Beplaukis šuo, turintis aukštesnę kūno temperatūrą

Stebint gražiausio parodos šuns rinkimus nuostabos šūksniai pasigirsta į ringą išėjus puliui (šuo, turintis dredus primenantį kailį) ar plikąjam Peru arba Meksikiečių šuniui.

Lietuvos kinologų draugijos atstovės Aurelijos Staskevičieinės teigimu, sklando legendos, jog šie šunys palydėdavo mirusiųjų sielas į amžinąjį gyvenimą. Ir jei siela pasitaikydavo negera, kitaip tariant, žmogus gyveno nedorai, buvo apgavikas, šunys atsisakydavo tokiai sielai parodyti kelią.

Legendos legendomis, tačiau dar ir šiandien plikieji šunys turi vieną keistą savybę: jų kūno temperatūra aukštesnė, nei daugelio kitų šunų. Ir nors lietuviškos žiemos tokie keturkojai be specialios aprangos neištveria, teigiama, jog namuose jie „veikia“ kaip šildyklė. Šunys gali padėti gydyti sąnarių skausmus, normalizuoti kraujospūdį. Tokių šunų jau auginama ir Lietuvoje.

„Vasarą jų odą reikia prižiūrėti – ją tenka tepti kremais nuo saulės. Sakoma, kad jų oda – pusiau šuns, pusiau žmogaus“, - perspėjo kinologė.

Keturkojai, medžiojantys elnius ir meistriškai vagiantys paukščių kiaušinius

Didžiausias pasaulyje šuo yra vilkogaudis. Toks šuo dalyvavo rudenį įvykusiose šunų eitynėse ir stebino praeivius. Tarptautinėje šunų parodoje vilkogaudžių nebuvo, tačiau dalyvavo antroji pagal dydį pasaulio šunų veislė – dirhaundai.
„Dirhaundai – tai tarsi vilkogaudžių pusbroliai. Tai škotų veislė, išveista elniams medžioti. Įsivaizduokime elnio dydį ir tada kokio dydžio, jėgos ir atsparumo turi būti šis šuo“, - kalbėjo Aurelija Staskevičienė.

Į šią parodą atvykęs dirhaundas – jau daug laimėjimų susišlavęs Latvijos piliečio šuo.

Kita reta ir įdomi šunų veislė – Norvegų lundehundai. Šie šunys buvo išveisti paukščiams mormonams medžioti. Šie paukščiai peri ant uolų, taigi juos pasiekti žmonėms yra sunku. 

Lundehundai buvo taip išdresuoti, jog sugebėdavo užkopti stačiomis uolomis (tam padėdavo kiek auksčiau ant kojų išsivystęs šeštasis kojos pirštas), atsargiai nugvelbti iš lizdo mormono kiaušinį, ir jį parnešti šeimininkui.

„Norvegai seniau juokaudavo, jog sotiems pusryčiams užtenka išleisti lundehundą, ir jis parūpina kiaušinių. Įsivaizduokime, koks protingas turi būti šuo, kad nesuspaustų, o atsargiai parneštų kiaušinį“, - pasakojo A. Staskevičienė.

Norvegų lundehundų pasaulyje yra gal vos pora šimtų. Ir tai padaro juos itin reta veisle nors iš pažiūros tai paprasti, niekuo neišsiskiriantys šunys.

A. Staskevičienės teigimu , tarp populiariausių auginamų šunų išlieka auksaspalviai retriveriai, Jorkšyro terjerai, Škotijos baltieji terjerai. Šie šunys laikomi dekoratyviniais, dažniausiai auginami dėl grožio ir kompanijos, kaip šeimos nariai.

Populiari, ypač tarp pasaulinio garso žvaigdžių – mažiausių pasaulyje šuniukų Čihuahua veislė. Šie iš Meksikos kilę mažyliai taip pat dalyvavo parodoje. 

Ringuose pasirodė ir lietuviška veislė – lietuvių skalikai, tačiau retos veislės atstovų ringuose pasirodė vos 4.

„Veislės bloginti negalima, ją galima tik gerinti.“

Stebint įvairių šalių teisėjų darbą ringuose kyla klausimas: kaip iš kelių ar net keliolikos praktiškai identiškų šunų, išrenkamas čempionas?

„Pirmiausia žiūrima standarto. Ar tu atitinki veislės standartą. Jei neatitinki – niekur toliau nepraeisi, - aiškina A. Staskevičienė. – Tada dar yra šuns anatomija, išvaizda. Ir kaip ir visuose grožio konkursuose – šou elementas. Būna, kad šuo išeina į rinką prastos nuotaikos, pavargęs, gal ir baikštokas. O, patikėkite, yra šunų, kurie įžengia aukštai pakelta galva, tokie pasitikintys savimi. Ir kartais jis gali būti ne toks jau idealus, bet paperka savo esybe. O dar yra vedlys. Profesionalas šunį parodys taip, kad tas šuo atrodys tobulas. O nemokantis – ir geriausio šuns  neatskleis. Vedlys žino šuns pliusus ir minusus ir dažniausiai ir jį puikiai valdo. Reikia pabrėžti, jog teisėjai labai stebi šuns elgseną. Negali būti jokios agresijos, jokio irzlumo, baikštumo. Kodėl? Nes šie šunys toliau veisiami ir negavęs įvertinimo „puikiai“ veisėjas negali šuns veisti. Dar geriau – jei šuo būtų čempionas. Veislės bloginti negalima, ją galima tik gerinti.“ 

Parodoje visiškai ramiai į ringą žengė ir šunys, kurių Lietuvoje prisibijoma – Tibeto mastifas, bulterjeras, Stafordšyro terjeras, Kaukazo aviganis. Šie šunys vis dar priskiriami pavojingoms veislėms. 

Tačiau atsakingų veisėjų keturkojams nė lūpa nesuvirpa, kai jų dantis ar sėklides tikrina teisėjas.

„Buvau labai įdomioje lenkų kinologės paskaitoje, kurioje buvo kalbama apie ansktyvąją šunų socializaciją – kaip prižiūrėti kalę, kuri laukiasi šuniukų. Kaip su ja kalbėti, kokias sąlygas sudaryti, kaip elgtis. Kitaip tariant, šunelis dar įsčiose jaučia žmogaus meilę, o gimęs taip pat socializuojamas, jis turi pažinti aplinką, svetimus žmones. Kuo daugiau su juo dirbama – tuo normalesnės psichikos šuo. Tačiau jei šeimininkui pritrūksta žinių ar laiko, net ir veislinis šuo gali kada nors ne vietoje iššiepti nasrus, urgzti“, - kalbėdama apie vadinamuosius pavojingų veislių šunis atskleidė kinologė.

Jaunieji vedliai keliaus ginti Lietuvos garbės užsienyje

Meilė ir dėmesys keturkojui kai kuriems lieka tik hobiu, tačiau pasirinktos veislės ar šunų dresūros entuziastams suteikia įspūdingų galimybių. Pavyzdžiui, kelionę su augintiniu į užsienį ir galimybę atstovauti Lietuvai didžiausiose šunų parodose. 

Šios parodos metu išrinkti geriausi šalies jaunieji vedliai, kuriuos kinologų draugija išleis į pasaulio bei Europos jaunųjų vedlių čempionatus. Tai – moksleiviai iki 18 metų.
Pirmąją vietą jaunųjų vedlių konkurse pelniusi moksleivė Guoda Šulcaitė vyks į didžiulę parodą „Craft‘s“, organizuojamą Didžiojoje Britanijoje. 

Antrosios vietos laimėtoja Gabrielė Bražėnaitė atstovaus Lietuvai pasaulio šunų parodoje, o Augustė Močiulskytė – Europos šunų čempionate.
„Šiandien taip pat bus pasveikinti geriausi Lietuvos šunys, kurie geriausiai pasirodė Europos šunų čempionate, vykusiame Ženevoje ir pasaulinėje parodoje Budapešte. Tokių šunų šeimininkų yra 9“, - kalbėjo A. Staskevičienė.

Šeštadienio vakarą gražiausiu parodos šunimi bei Vilniaus „Žiemos taurės” laimėtoju išrinktas dar visai jaunas ryzenšnauceris iš Rusijos.

Jo šeimininkė - jau 20 metų šiuos šunis veisianti Anna Vlasova.

Antrąją vietą teisėjas skyrė šiperkei iš Rusijos, o trečią - įspūdingam kaunietės Laurynos Rubikaitės Lasos apsų veislės šuniui.