Šeštadienį prasidėjo kasmetinė, 5-oji aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Jos metu tūkstančiai Lietuvos gyventojų rinkosi tvarkyti šalies aplinką. Iš anksto numatytuose akcijos „Darom 2012“ susirinkimo taškuose rankoves plačiai pasiraitojo ir prakaitą liejo ne tik eiliniai gyventojai, bet ir svarbiausi valstybės vadovai.
Vilniuje GRYNAS.lt kalbinti akcijos dalyviai pastebėjo, kad šiais metais miestas daug švaresnis nei pernai ar užpernai. Anot jų, daugiau šiukšlių randama prie gyvenamųjų namų, ar labiau žmonių pamėgtose vietose.
Akcijos savanoriai pasakojo daugiausiai randantys plastikinių butelių ir cigarečių nuorūkų, mažiau - stambių atliekų, tokių kaip padangos ar pasenusi buitinė technika.
„Akcija vyksta sėkmingai. Daugelyje susirinkimo taškų tvarkymo darbai jau baigti ir pradėtas šiukšlių išvežimas“, - GRYNAS.lt pasakojo akcijos „Darom“ vadovas Karolis Sargūnas. Anot jo, didelių problemų neiškilo. Viename ar kitame taške susirinko per mažai arba per daug žmonių, kažkam pritrūko maišų, bet tai tik pavieniai atvejai.
Kaip didžiausią akcijos pliusą ir minusą jis nurodė gerą orą. „Tai praktiškai pirma tokia šilta pavasario diena. Vienus tai paskatino prisidėti prie akcijos, kitus – geriau dieną praleisti gamtoje. Bet kokiu atveju nesiskundžiame, nes gauname pranešimų, kad daugelis taškų jau sutvarkyti“, - pasakojo K. Sargūnas.
„Darom“ vadovas pažymėjo, kad važinėdamas iš vieno taško į kitą pastebėjo, kad šalikelėse stovi daug juodų maišų. Jis priminė, kad šiukšlės bus vežamos tik iš oficialių surinkimo taškų. „Akcijai skyrėme raudonos spalvos maišus, tad juodi maišai greičiausiai yra sunešti ne akcijos dalyvių. Galbūt žmonės nusprendė susitvarkyti kiemą ir nusprendė, kad šiukšlėmis pasirūpins kas nors kitas? Pabrėžiu – tokias šiukšles reiks išsivežti patiems!“, - kalbėjo vaikinas. Žinoma, galėjo nutikti ir taip, kad akcijos savanoriai panaudojo savo atsineštus juodus maišus. Tokiu atveju organizatoriai pataria kuo skubiau jiems (arba tos teritorijos seniūnui) apie tai pranešti ir šiukšlėmis bus pasirūpinta.
Kaune „Darom" organizatoriai neapsiribojo tik šiukšlių rinkimu. Savanoriai išvalė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos langus, tvarkė VI-ojo forto prieigas. Anot organizatorių, laikinojoje sostinėje iš anksto sutvarkytų vietų - ne itin daug, o ir savanorių šiais metais, spėjama, kiek mažiau nei pernai.
Dalyvavo šalies vadovai
Prezidentė ir premjeras savaitgalį Vilniuje tradiciškai dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom“. Seimo pirmininkė šiais metais negalėjo dalyvauti akcijoje, nes yra išvykusi su vizitu į užsienį.
Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė šeštadienį kartu su Prezidentūros darbuotojais ėmėsi tvarkyti vieną sostinės žaliųjų erdvių - miškelį-parką prie Filaretų gatvės, Vilniuje.
Pasak šalies vadovės, džiugu, kad akcija „Darom" Jungtinių Tautų pripažinta kaip „Let‘s Do it World" projektas, kuris organizuojamas daugiau nei 100 pasaulio šalių.
Prezidentės teigimu, šią dieną tūkstančiai Lietuvos žmonių tampa savanoriais ir imasi tvarkyti savo kraštą. Tai rodo, kad aplinkos tvarkymo kultūra keičiasi tik į gera, kad žmonės tampa pilietiškesni, atsakingesni ir iniciatyvesni.
Premjeras Andrius Kubilius šįkart ėmėsi tvarkyti Markučiuose esantį Pavilnių regioninį parką. Dviračiu į vietą atvykęs Vyriausybės vadovas maloniai nustebo, kad parko teritorijoje, norint rasti šiukšlių, teko ilgokai pavargti, mat jų beveik nebuvo.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad kiekvienais metais šiukšlių mažėja ir galbūt po kelerių metų tokios akcijos nebereikės, nes nebebus, ką rinkti, A. Kubilius svarstė, kad tokia galimybė yra.
„Būtų gerai, kad tokios akcijos nebereikėtų. Aš matau, kad yra tvarkingų vietų, pavyzdžiui, šis parkas apsitvarkęs, tad mes „vargstame“ ieškodami šiukšlių. Nors prie gyvenamųjų namų turbūt bus ką tvarkyti. Jeigu nešiukšlintume, tuomet galėtume susirinkti ir gražinti aplinką, t.y. statyti, dažyti suoliukus“ – svarstė A. Kubilius.
Pirmą kartą švarinimosi akcijoje su visa savo šeima dalyvaujantis buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis džiaugėsi puikiu šeštadienio oru ir gyrė „Darom“ idėją.
Žvėryne, prie pėsčiųjų tilto į Vingio parką plušėjęs profesorius teigė, kad tokios iniciatyvos „ilgalaikėje perspektyvoje keičia žmonių mąstymą“.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šiais metais prie akcijos savanorių prisidėjo Panevėžyje.
Svarbiausia ne šiukšlių kiekis
Preliminariais duomenimis, akcijoje užsiregistravo daugiau nei 100 tūkst. akcijos dalyvių. Anot organizatorių, skaičius tikrai bus kur kas didesnis – spėjama jis gali siekti 300 tūkst. dalyvių, kadangi ne visi registravosi iš anksto. Tvarkytinų taškų šiemet įregistruota daugiau nei 3000.
Kiekvieną iš šių taškų kuruoja „Darom“ savanoriai, o jų šiemet yra daugiau kaip 3000. Savanoriai padeda organizatoriams įgyvendinti „Darom“ akciją visoje Lietuvoje.
„Ši akcija vienija visų socialinių grupių žmones – taškų koordinatoriais tapo tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai, tiek verslininkai, politikai“, teigia koordinatorių skyriaus vadovė Deimantė Kanclerytė.
„Mes visad pabrėžiame, kad akcijoje „Darom“ svarbiausia ne kiek šiukšlių surinksime ir ne kiek žmonių sudalyvaus. Svarbiausia – žmonių bendruomeniškumo skatinimas. Bendras darbas suartina, todėl žmonės ima atviriau bendrauti, pasikalba, susipažįsta.
Šiais metais į akciją įsitraukė visi Lietuvos regionai: Alytus, Marijampolė, Utena, Telšiai, Tauragė, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas, ir Vilnius. Prie akcijos prisideda visos Lietuvos savivaldybės, Regioniniai Atliekų Tvarkymo centrai, Generalinė miškų urėdija, Aplinkos ministerija bei daugelis kitų.
„Sulig atliekų surinkimu akcijos dieną, mūsų darbai toli gražu nesibaigia. Vežėjai ir atliekų tvarkymo centrai savo darbus dirbs dar mažiausiai kelias dienas. Tikslesni duomenys apie dalyvių skaičių, surinktas atliekas bei kita informacija bus pateikta ir patikslinta artimiausiomis dienomis“, kalbėjo „Darom“ vadovas Karolis Sargūnas.
„Darom“ tapo tarptautine akcija
Šių metų naujovė - „Darom“ tapo tarptautine akcija. Iš viso per 2012 m. pasaulyje daugiau nei 100 valstybių pasiryžo suorganizuoti panašią akciją. Kai kurios šalys tai jau padarė, kitos dar ruošiasi. Pvz. Brazilijoje ji bus darome kas dvi savaites vis kitame regione, kadangi šalis labai didelė ir viską suorganizuoti ir „sustyguoti“ paprasčiausiai labai sunku. Kartu su Lietuva, balandžio 21 d., prie gamtos tvarkymo prisidėjo Kroatija, Austrija, Latvija ir Rusija (Kaliningrado sritis).
Šiais metais Lietuvoje numatoma sutvarkyti daugiau kaip 3 tūkst. vietų. Kiekvienas dalyvių susirinkimo taškas turi savo vadovą. Jis informuos dalyvius, kur sukrauti surinktus atliekų maišus. Šiukšlės bus išvežamos tik iš patvirtintų šiukšlių išvežimo taškų. Maišai su šiukšlėmis, palikti ne išvežimo taškuose, nebus išvežami. Akcijos organizatoriai planuoja, kad iš visų šiukšlių išvežimo taškų šiukšles pavyks išvežti per savaitę. Dalyviai prašomi šiukšlių nepalikti bet kur, o nusprendusius tvarkytis savarankiškai prašo šiukšles išsivežti patiems.