Skaitytojas teigė, jog lapių aptvaro plotas geriausiu atveju yra 1 ant 2 metrų. Šie gyvūnai - ploni ir kaulėti. Vanduo aptvare pažaliavęs ir dvokiantis, matyti, jog ilgai nekeistas. Aptvare nėra jokio maisto.
„Šeškų laikymo sąlygos dar baisesnės. Narvas nevalytas, maisto nėra, tik paberta kuokštelis žolių.. Negana to, tame pačiame narve guli 2 dienų negyvi šeškiukai...”, - savo įspūdžiais iš „Žvėrinčiaus” dalijosi vyras.
Rašydamas apie šuns gyvenimo sąlygas jis pastebėjo, jog greičiausiai gyvūnų priegladoje jam būtų geriau.
„Ar šio „parko” prižiūrėtojas (-ai) pasižiūri, kaip gyvena ten laikomi žvėreliai? Kas atsakingas už šių žvėrelių priežiūra? Ar Miškų urėdijai negėda atvažiavusiems smalsuoliams parodyti tokias gyvūnų laikymo sąlygas? Kam reikia tokios „pramogos”? Ir kas turėtų susidomėti šiuo pseudo zoologijos sodu?”, - klausė skaitytojas.
Telšių VMVT viršininkas: „Žvėrinčius” nebuvo vieta, skirta gyvūnams laikyti
Gavę pranešimą apie netinkamas žvėrių laikymo sąlygas į vietą nuvyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių skyriaus veterinarai. Jie „Žvėrinčiuje” aptiko nežymius pažeidimus ir nusprendė apriboti žmonių lankymąsi šiame gyvūnų parke.
VMVT Telšių skyriaus viršininkas Zigmas Nevardauskas GRYNAS.lt žurnalistei paaiškino visą situaciją, kaip apskritai gimė tokia įstaiga.
„Žvėrinčius” nebuvo vieta, skirta gyvūnams laikyti. Apskritai jis neskirtas nei gyvūnų reabilitacijai, nei laikymui. Tai yra privati Petro Dabrišiaus teritorija, kur tie aptvarai įkurti. Tačiau būdavo tai partrenktą lapę randa, tai sužeistą voveriuką ir ką daryti? Skambinam, prašom - „Petrai, paimk”. Paskui jau bendrom jėgom bandom ieškoti, kur toliau tą gamtos tvarinėlį padėti”, - dėstė Z. Nevardauskas.
Jis teigė, jog po pranešimo apie prastas gyvūnų laikymo sąlygas tartasi su urėdijos atstovais ir nuspręsta „Žvėrinčių” paversti gyvūnų reabilitacijos centru.
VMVT Telšių skyriaus vadovas patvirtino, jog kol gyvūnas gyja, yra karantine, lankytojai neturėtų jo matyti, trukdyti jam sveikti.
Vyras atskleidė urėdijos planus įsigyti gyvūnams tinkamesnius aptvarus, samdyti veterinarijos gydytoją.
Paklausus, ar visgi šiuo atveju buvo užfiksuotas gyvūnų gerovės pažeidimas, Z. Nevardauskas mėgino užstoti „Žvėrinčiaus” prižiūrėtojus.
„Jeigu taip visiškai formaliai, biurokratiškai žiūrėti tik įstatymo eilutės - pažeidimą galima užfiksuot. Parašyčiau taip, jei būčiau biurokratas, niekuomet nematęs gyvūno gamtoje. Tos lapės - ar prie jų turi būti bliūdas mėsos padėtas? Ar gamtoje prie lapės būna bliūdas mėsos? O fretkos, na, atnešė kažkas naktį ir paliko prie Petro (P. Dabrišiaus, - red. past.) durų. Jos atsivedė per anksti jauniklių, na, nesėdėjo niekas šalia ir netikrino. Todėl ir buvo tuo metu tie negyvi šeškiukai. Bet tai ne tragedija. Sakau, būdavo, kad stovi nėščia moteris su vaiku ir sužeistu voveriuku ant rankų. Ir ką jai atsakyti? Jei ne čia atvežti, tuomet palikti tą padarėlį nugaišti?”, - situaciją paaiškino Z. Nevardauskas.
Vyras žadėjo, jog urėdija taip pat pritaria idėjai pertvarkyti žvėrių parko patalpas ir pritaikyti jas sužeistų, sergančių žvėrių reabilitacijai.