Žalieji netiki „Chevron“ pasitraukimu: surengtas protestas prieš hidraulinį ardymą

Spalio 19 dieną žalieji paskelbė pasauline pasipriešinimo hidrauliniam ardymui diena. Šia proga Kudirkos aikštėje nuo vidurdienio rinkosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai ir kiti aktyvūs piliečiai, pasisakantys prieš aplinkai kenksmingą hidraulinio ardymo technologiją, skirtą išgauti skalūnus.

Protesto akcijoje dalyvavo apie 20 žmonių, nešinų plakatais „Ne - žemės nuodijimui“, „Ar leisime nuodyti Lietuvos vandenis?“, „Nei naftos, nei dujų neatsigersi“ ir pan. Eiseną per Gedimino prospektą lydėjo du policijos ekipažai.

Įžvelgia klaidinantį manevrą

Pasisakyti prieš skalūnų išgavimą ir hidraulinio ardymo technologiją atėjęs vilnietis Jonas GRYNAS.lt teigė tai darantis iš pilietinės pareigos. „Esame čia norėdami pasisakyti prieš „Chevron“. Nors jis pasiskelbė, kad išeina, bet praktiškai juk neišėjo. Ir nesiruošia išeiti. Jie nori suklaidinti Lietuvos žmones. Labai daug kas džiaugiasi, kad „Chevron“ išėjo, bet praktiškai atvirkščiai – jie didina savo įstatinį kapitalą, ruošiasi toliau bandyti savo gręžinius Žemaitijos krašte“, - piktinosi protesto dalyvis.

Anot jo, skalūnus nei žvalgyti, nei išgauti šiuo metu Lietuvai nereikėtų. Tai turėtų būti palikta ateities kartoms. „Kol yra iš kur gauti dujų, reikia naudotis progomis. O šičia (Žemaitijos krašte – red. past.) jeigu yra dujų, reikia jas saugoti ateičiai“, - aiškino Jonas. Vyras teigė netikintis kalbomis, kad skalūnų išgavimas galėtų šaliai garantuoti energetinę nepriklausomybę, nes jo manymu, net ir radus skalūnų dujų klodus, jų naudą matytų užsienio šalys, į kurias šios dujos būtų eksloatuojamos.

„Viename laikraštyje skaičiau, kad „Chevron“ tikisi iš skalūnų gauti 80 mlrd. litų pelno, o įdėti ruošiasi apie 80 mln. Tai jis šimtą kartų gaus daugiau naudos“, - dėstė eisenoje sutiktas vilnietis.

Ne prieš „Chevron“, bet prieš taršias technologijas

Vienas iš eisenos organizatorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas GRYNAS.lt teigė, kad nepaisant „Chevron“ skelbiamos informacijos, kad kompanija traukiasi, bet kokiu momentu gali ateiti bet kuri kita kompanija ir lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis siekti Lietuvos teritorijų, jas žvalgyti skalūnų gavybai.

„Jos gali nustumti žmones nuo žemės ir išgaudinėti skalūnines dujas labai prastomis sąlygomis. Mes nepasisakome prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę, mes už tai, mes už energetikos decentralizaciją, už aukščiausių technologijų taikymą. Tai, ką siūlo „Chevron“, yra sena ir labai tarši technologija, kuri ypatingai pavojinga žemės ūkiui, kuris maitina Lietuvą. Kadangi nagrinėjame šitą situaciją labai giliai, tikrai „Chevron“ gali bet kuriuo momentu grįžti. Tai pasakė ir premjeras. Klausimas tiktai mokesčiai, pinigai“, - sakė T. Tomilinas.

S. Dirsytė

Didžiausia blogybė yra ta, kad viename žvalgybos ar gavybos gręžinyje yra naudojama nuo 80 iki 330 tonų chemikalų, kurie tikrai kenkia aplinkai ir gali turėtų neigiamą įtaką žmonių sveikatai.

Protesto organizatoriaus teigimu, žalieji nepasisako prieš pačią „Chevron“ kompaniją, ar prieš skalūnų išgavimą, klausimą kelia technologijos pažangumas ir daroma žala aplinkai: „Jeigu kalbėtume apie tas technologijas, kurios šiandien bandomos laboratorijose, galbūt po dešimt metų turėsime technologiją, kuri visiškai saugiai leis išgauti skalūnines dujas ir tam tikrai neprieštarausime.

Šiandien mes esame tik maža dalelė protesto, kuris vyksta apie 20 šalių, 80 pasaulio miestų. Ten žmonės nei kvaili, nei papirkti – jie skaičiuoja, kad gali prarasti daug daugiau nei gauti iš to naudos. Pavyzdžiui, Lietuvoje skalūnai gali patenkinti apie 10 proc. šalies dujų poreikio, tačiau 6-8 rajonai Vakarų Lietuvoje, kuriuos gali paliesti šita problema, yra mūsų maitintojai, ten ganosi karvės, gyvena žmonės, kurie gali būti išstumti – tai labai svarbu“, - dėstė pašnekovas.

Jis sako, kad Lietuvos piliečiai, išreikšdami savo valią, gali labai daug - tik reikia pasitikėti savo jėgomis ir nebijoti pasisakyti.

„Manau, kad piliečiai turi lemiamą balsą ir man labai gaila, kad kai kurie politikai, kurie dabar yra valdžioje, vadovauja Seimui, leidžia sau tokius pareiškimus, kad piliečiai nieko nežino, nesupranta. Piliečiai visame pasaulyje labai gerai supranta, kad jie gali daryti tiesioginę įtaką. Atominių elektrinių atsisakoma Vokietijoje būtent dėl piliečių spaudimo. Tai aišku truko 20 metų. Šiandien mes tikrai nepasieksime to per vieną-du mitingus, bet jau dabar matome akivaizdžius pasikeitimus. Pavyzdžiui, kodėl valdžia skelbia antrą referendumą? Nes supranta, kad ji negali nieko daryti prieš buvusį referendumą. Tai yra piliečių nuopelnas, politinės sistemos tam tikros brandos požymis“, - dėstė T. Tomilinas. 

Nenori gerti rudo vandens iš čiaupų

Lietuvos žaliųjų partijos ryšių su visuomene projektų vadovė Sonata Dirsytė taipogi dalyvavusi protesto akcijoje į eiseną atsinešė keletą plastmasinių vandens buteliukų, kurie į akis krito dėl neįprastos vandens spalvos – ji buvo švelniai ruda.

Užkalbinta „GRYNAS.lt“ moteris teigė, kad tokiu būdu bandoma iliustruoti, kaip gali atrodyti Lietuvos geriamas vanduo, jei leisime užsienio kompanijoms žvalgyti ir išgauti skalūnus mūsų šalies žemėse: „Norime parodyti žmonėms, kad nenorime tokio vandens, kuris bėga Pensilvanijos gyventojų namuose iš čiaupų. Esame prieš hidraulinio ardymo technologiją, kuri yra pavojinga aplinkai ir pasisakome prieš šio metodo naudojimą Lietuvoje. Didžiausia blogybė yra ta, kad viename žvalgybos ar gavybos gręžinyje yra naudojama nuo 80 iki 330 tonų chemikalų, kurie tikrai kenkia aplinkai ir gali turėtų neigiamą įtaką žmonių sveikatai”.

Kaip skelbia patys žalieji, spalio 19 d. pasipriešinimo hidraulinei ardymo technologijai renginiai vyks ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Bolivijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje, Tunise, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Amerikiečiai protestuos net 74 miestuose, prancūzai – 8 miestuose.

GRYNAS.lt primena, kad spalio pradžioje amerikiečių kompanija „Chevron“ paskelbė besitraukianti iš Lietuvoje organizuoto skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso. Nors buvo kilusių įvairių versijų, kas lėmė tokį kompanijos sprendimą, naujausiais duomenimis, kuriuos atskleidė pats Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, skalūnų dujų paieškos ir gavybos konkursas žlugo Vyriausybei nesutikus su „Chevron“ sąlyga 7–10 metų nekeisti mokesčių.