Lietuvoje vis labiau populiarėja laisvalaikio praleidimas lankant saugomas teritorijas. Ypač ši pramoga patraukli vasarą, kai džiugina saulė ir šiluma. Tačiau ne ką mažiau veiklos regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima rasti ir šaltą bei snieguotą žiemą. GRYNAS.lt pasiteiravo kelių nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ką gi žiemą galima veikti saugomose teritorijose. Daugiau informacijos apie veiklą šiuose ir kituose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose galima rasti jų internetinėse svetainėse arba apsilankius lankytojų centruose.
Dzūkijos nacionalinis parkas
Dzūkija garsėja savo gūdžiais miškais, kuriuose grybauja, uogauja ir kitaip leidžia laiką ne tik vietiniai, bet ir Dzūkijos svečiai. Tačiau Dzūkijos nacionalinis parkas žiemą kviečia artimiau susipažinti su šiuo kraštu: aplankyti tautodailinkus ir keramikus, gyvenančius Merkinės apylinkėse.
Kaip pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko visuomenės informavimo specialistas Algimantas Černiauskas, Pietų Lietuvoje gausu ne tik išskirtinio kraštovaizdžio vietų, bet ir ypatingų žmonių, kurie gali supažindinti lankytojus su etnografine veikla.
„Maksimonių kaime sodyboje „Šilas“ Laima Saviščievienė laukia lankytojų su sertifikuotomis amatų mokymo programomis: šiaudinių sodų rišimas, margučių marginimas vašku, žvakių liejimas. Merkinėje keramikas Džiugas Petraitis Puodžių name ne tik pademonstruos ir papasakos, kaip gimsta juodoji ir raugo keramika, bet ir pamokys žiedimo pradmenų, papasakos keramikų darbo paslaptis, patiems leis išbandyti savo jėgas ir gebėjimus prie žiedimo staklių. Liškiavoje gyvenantis keramikas Algimantas Kazlauskas mielai priims iš anksto užsiregistravusias grupes ir padės patirti kūrybinį džiaugsmą iš beformės molio ar akmens masės susikurti subtilų meno kūrinį“, – vardija pašnekovas.
Jis tęsia, kad Merkinėje, parko lankytojų centro „Šalcinio“ galerijoje lankytojų laukia vietos tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbų parodos. Čia parodos keičiamos kas mėnesį, tad lankytojas, užsukęs į lankytojų centrą, kiekvieną kartą čia suras kažką naujo ir nematyto.
Tikrųjų buvimo gamtoje bet kokiu oru entuziastų Dzūkijos nacionaliniame parke laukia unikalus kraštovaizdis, kuris snieguotą žiemą lankytojus sužavi dar labiau. Dzūkijos nacionalinis parkas yra Dainavos santakinio upyno teritorijoje, nepaprastai turtingoje tiek gamtinėmis, tiek ir kultūrinėmis vertybėmis. Parke į Nemuną savo vandenis suneša net 36 upės ir upeliai. Gausūs upių slėniai sujungia į vieną visumą Dzūkų aukštumos kalvas bei ežerus ir Dainavos smėlėtąją lygumą su žemyninių kopų telkiniais, slėniais migruoja augalų ir gyvūnų rūšys.
Išskirtinė parko gamtos ypatybė yra miškų gausa. Mišku apaugę net 47 282,9 ha arba 84,6 proc. bendro parko ploto. Miškuose vyrauja pušynai, užimantys 42 874,2 ha (net 90,7 proc. miškų), daugiausiai kerpšiliai ir brukniašiliai, ištikimi upių pakrančių palydovai yra juodalksnynai.
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia pažinti baltą neriją. Parko direktorė Aušra Feser pasakoja, kad vaikščiodami Kuršių nerijos miškų takais vasarą, matome visai kitokius vaizdus – lapuočiai medžiai užstoja panoramas, kurios žiemą atsiveria visu gražumu.
„Kuršių nerija žiemą primena pasaką – baltai apmegztos pušys, švytinčios marios , dūmeliai iš kaminų ir tikėtina greit pasijausiantis stintų kvapas. Ypač gražu nuo aukščiausių kopų – Parnidžio, Angių, Naglių, Vecekrūgo, Preilos, Skirpsto, Giedružės ir kitų. Dar laukiame šiek tiek daugiau sniego, o tada visiems siūlome čiupti lygumų slides ir į keltą. Čia tuoj pat kas nors padaro lygumų slidžių vėžes – užkopėje prie jūros, miško takeliais, o kai tik paspaus šaltukas – marių ledu. Viena diena su slidėmis Kuršių nerijoje žiemą atstos savaitę Turkijos. Atraskite visai kitokią neriją – ji toli gražu ne vien tik pliažas“, – pramogauti Kuršių nerijoje kviečia A. Feser.
Ji tęsia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija visus didelius ir mažus gamtos mylėtojus kviečia leistis ir į nuotykių kupiną žygį (edukaciją) „Surask pėdsakus sniege“, kuris vyks jau sausio 18 dieną.
Pajūryje artėja ir visiems gerai žinoma Stintapūkio šventė (vasario 8-10 dienomis). Jos metu vyks poledinės žūklės varžybos, stintų bumbinimas, žiemiškos rungtys ir kitos žiemos pramogos.
Norintiems ramesnio laisvalaikio tik su šeima, visada siūloma aplankyti lankytinas Kuršių nerijos nacionalinio parko vietas, kuriose gamtos grožis atsiskleidžia visais metų laikais. Šalia Juodkrantės įrengta apžvalgos aikštelė ant Avikalnio, nuo kurios atsiveria nuostabus Pilkųjų (Mirusių) kopų Naglių gamtos rezervate peizažas. Drąsesniems ir nebijantiems žvarbaus žiemos pajūrio vėjo galima ryžtis ir žygiui pažintiniu taku Naglių gamtos rezervate (šalia Pervalkos). Gamtinė rezervato aplinka ypač jautri žmonių lankymui, todėl važiuojant ar einant šia atkarpa lankytojų prašoma keliauti tik įrengtais takais.
Planuojant savaitgalį Kuršių nerijoje tiesiog negalima pamiršti aplankyti Parnidžio kopą ir saulės laikrodį. Nidoje ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. 1995m. čia pastatytas saulės laikrodis. Šios idėjos autorius architektas R.Krištapavičius, skulptorius K.Pūdymas, astronominius skaičiavimus atliko R.Klimka. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Savo grožiu nė kiek nenusileidžia ir Aukštaitija. Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro ir Labanoro regioninio parkų direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus specialistė Sigutė Mudinienė sako, kad gamta Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose žavi visais metų laikais.
„Lankytojai šaltuoju metų laiku gali apsilankyti ir netgi kelioms paroms apsistoti Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykloje, o čia ir moksleiviai, ir šeimos gali rasti smagių pramogų: atsivežti savo slides ir rogutes ir pramogauti gamtoje, gamintis valgį ant laužo, užsisakius edukacines programas suskaičiuoti Aukštaitijos nacionaliniame parke žiemojančius paukščius, gaminti lizdavietes vandens paukščiams, o vakarop šiltoje salėje susikauti protmūšyje ir smagiai susipažinti su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybėmis“, – rekomenduoja pašnekovė.
Tradicinio poilsio gerbėjams Aukštaitijos nacionalinis parkas gali būti nepaprasta vieta iš spintos ištrauktoms slidėms. Labanoro girios masyvai puikiai tiks šeiminiam pasivaikščiojimui arba slidinėjimui. Taip pat visos lankytinos vietos Aukštaitijos nacionaliniame parke, kaip ir kitais metų laikais, taip ir žiemą, kviečia jomis grožėtis ir atrasti nepaprastus Aukštaitijos peizažus.
Apsilankę ant Ladakalnio, atsiduria ant 176 m aukščio virš jūros lygio kalno, stūksančio Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Kaip informuoja Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Lankantis Aukštaitijos nacionaliniame parke, nevalia aplenkti Taurapilio piliakalnio, kuris stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Jis ypatingas tuo, kad jį iš trijų pusių saugo vandenys, o iš ketvirtosios – specialūs gynybiniai įrenginiai. Anot parko direkcijos darbuotojų, seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę, jo viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję apdulkėję vargonai. Tačiau šv. Jono naktį, lygiai 12 valandą, piliakalnis atsidengiąs, deja, tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, galįs pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.
Daugiau žiemos pramogų Aukštaitijos nacionaliniame parke galima rasti jų interneto svetainėje.
Vištyčio regioninis parkas
Ne ką mažiau aktyvių žiemos pramogų siūlo ir Vištyčio regioninis parkas. Pirmiausia, kaip informuoja Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė (kraštotvarkininkė) Vaida Šimanauskienė, kaip ir visose Lietuvos saugomose teritorijose, taip ir Vištyčio regioniniame parke ne tik žiemą, bet ir visais metų laikais organizuojami įvairūs gamtos žygiai.
„Šiuo metu artimiausias renginys planuojamas sausio 27 d. Tai pėsčiųjų žygis „Per Vištyčio pusnynus…“. Kadangi mūsų parkas yra išskirtinis dėl savo kraštovaizdžio, pasižymintis aukštomis kalvomis, keliausime apie 14 km per išraiškingiausias ir stačiausias kalvas, aplankysime gamtos ir kultūros paveldo objektus. Žygio pabaigoje vaišinsimės žolelių arbata. Jei gamta leis, čiuožinėsime nuo stačių kalnų rogėmis, slidėmis. Taip pat ir vasario mėnesį planuojame pėsčiųjų žygį. Data ir renginys dar tikslinami“, – žiniomis apie pramogas Vištytyje dalijasi pašnekovė.
Tiems, kurie nori ramaus laisvalaikio gamtoje su šeima, Vištyčio regioniniame parke žiemą, kaip ir kitais metų laikais, galima užkopti ant Pavištyčio piliakalnio, nuo kurio iš visų pusių atsiveria įstabi žiemos panorama. Taip pat vertėtų aplankyti magišką vietą – Šventąjį Šaltinėlį. Patikėję Šventojo šaltinėlio galiomis iš tolimiausių kampelių atvykę žmonės šlakstosi vandeniu, ant kalnelio šalia šaltinėlio stato kryželius. Metai iš metų kryželių vis daugėja, o vietiniai kalnelį prie šaltinėlio jau vadina kryželių kalneliu. Kada žmonės pradėjo tikėti šaltinėlio vandens galia, tikslių žinių nėra. Iš senų žmonių pasakojimų išgirstas šis įdomesnis nutikimas. Žmonės patikėję, kad čia Dievo galybė, pradėjo lankyti kryžių, melstis, šlakstytis šaltinėlio vandeniu, įtikėję, jog vanduo gydo nuo įvairiausių susirgimų, ypač akių ligų.
GRYNAS.lt primena, kad lankantis saugomose teritorijose nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos prašo įsigyti lankytojo bilietą. Nors jo kaina – simbolinė, tai yra vienas iš nedaugelio būdų finansiškai padėti saugomoms teritorijoms.