Žinia švaruoliams: neplaunamas dantų šepetėlis – kur kas pavojingesnis nei klozetas

Nuo mažens buvome pratinami vengti purvo, stengtis iš tolo apeiti nešvarumus, o vos tik išsitepus stengtis kuo greičiau išsiplauti rankas ar suteptą rūbą. Puikiai prisimenu tuos laikus, kuomet ant beveik kiekvienos valgyklos sienos puikavosi gąsdinantys plakatai, raginantis laikytis higienos normų arba bent jau užrašas „Prieš vagį- plaukite rankas“. Taigi, kokie pavojai mūsų tyko šio raginimo nepaisant?

Mūsų kūne - 2 kg mikroorganizmų

Manau, kiekvienas iš mūsų turime draugų, kurie bėga plauti rankas po kiekvieno rankų paspaudimo, visą laisvalaikį skiria grindų ir stalų valymui, o radę dėmę ant gėrimo bokalo gali sukelti skandalą kavinėje ir tragiškai pareikšti, kad jie buvo per plauką nuo mirties. Valymo priemonių ir įvairių filtrų gamintojai apie šią vartotojų kategoriją taip pat žino ir dalis reklamos būna akivaizdžiai taikoma būtent tokiems žmonėms.

Visuotinis chloro pagrindu pagamintų valiklių naudojimas, beje, yra taip pat sąlygotas labiau rinkodara nei būtinybe. Sterili aplinka gal ir nėra blogis, nors ir dėl to yra pagrindo ginčytis, tačiau kas tikrai neprideda sveikatos, tai chloro garai ir ypač, jei jie sumaišyti kokteilyje su kitomis valymui skirtomis medžiagomis.

Citata

Kol mes šepečiu 101 kartą triname klozeto sieneles, už nugaros pastatytuose dantų šepetėliuose tūno visas spiečius bakterijų. Todėl kelias „įdomias“ vietas pabandykime panagrinėti.

Mikroorganizmų a-priori tikrai nereikia bijoti. Vien mūsų kūne esančių įvairių mikroorganizmų bendra masė yra apie 2 kg. Ir tarp jų yra daug tų, be kurių mes tiesiog neišgyventume. Deja, kai kurie nuo seno mūsų kūno „įnamiai“ ir artimoje aplinkoje gyvenantis „kaimynai“ tampa vis agresyvesni.

Vienas iš geriausių pavyzdžių - vis didėjantis pavojingų žarnyno lazdelės ( E.Coli) formų kiekis. Kai kurios jų gali sukelti net ir mirtimi pasibaigiančius susirgimus ( pvz., 2011 m. Vakarų Europoje). Ir pavojus didėja ne be žmonių pagalbos. Nekontroliuojamas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas susirgus, taip pat antibiotikų naudojimas gyvulių pašaruose skatina atsirasti vis atsparesnes mikroorganizmų formas, kurių kartais neįveikia net ir šiuolaikiškiausi vaistai. Jau yra žinomos mirtinai pavojingos salmonelių formos, atsparios visiems žinomiems antibiotikams, na, o nežabotos kūniškos meilės mėgėjai iš poilsio Havajuose gali parsivežti nepagydomą ir potencialiai mirtiną gonorėjos formą.

Kurios namų vietos potencialios mikrobų sankaupos?

Tai ar reikia blizginti klozetus ir grindis, pilti litrus valiklių ir namie vaikščioti apsirengus lyg filmo-katastrofos herojui? Įdomiausiai yra tai, kad mes dažnai nežinome, kurios namų vietos yra potencialai pavojingiausios ir kuriose mikroorganizmai, t.t. ir patogeniniai, jaučiasi komfortiškiausiai. Ir kol mes šepečiu 101 kartą triname klozeto sieneles, už nugaros pastatytuose dantų šepetėliuose tūno visas spiečius bakterijų. Todėl kelias „įdomias“ vietas pabandykime panagrinėti.

Virtuvės kriauklė. Nenoriu gąsdinti, tačiau joje apsigyvenusių mikroorganizmų aptinkama kur kas daugiau nei klozete. Šalia nuotėkų vamzdžio esančiame 1 cm² plote jų gyvena net 80 tūkst. Pašalinti juos yra sudėtinga dėl smulkių paviršiaus defektų ir vamzdžio jungties ypatumų, o sąlygos veistis yra nuostabios. Šilta, drėgna ir maisto per akis.

Virtuvės čiaupas. Kiek mažiau pavojingų bakterijų yra ant vandens čiaupo. Na, o tikras rojus jiems yra mėnesių mėnesius naudojama kempinė, kurį dar ir nuolatos drėgna. Ką daryti? Nors ir teko aptikti tokį egzotišką sprendimo būdą kaip kempinės dezinfekcija po kiekvieno plovimo mikrobangų krosnelėje, tačiau taip daryti tikrai nepatariu. Kempinė iš tikro nėra skirta naudoti daug kartų. Susitepė - metate lauk. Na, o jei jau esate labai taupūs ar rūpinatės aplinka, tai plaukite indus skuduru, kurį vėliau galite išskalbti. O pačia kriauklę valykite priemonėmis ilgiau išliekančiomis ant valomo paviršiaus, tokiomis kaip želės ar milteliai. Pernelyg skysti valikliai nėra pakankamai efektyvūs.

Pjaustymo lentelės. Dar vienas tradicinis mikrobiologinis taršos šaltinis. Jei viešo maitinimo įstaigose pjaustymo lentelių panaudojimas yra aiškiai reglamentuojamas, o tikrinant įstaigas į lenteles būna nuolatos atkreipiamas tikrintojų dėmesis, tai namuose mes dažniausiai neturime atskirų lentelių gatavam ir žaliam maistui. Kuo labiau porėta medžiaga, iš kurios pagamintos lentelės, tuo daugiau vietų saugiai apsigyventi pavojingiems mikroorganizmams. Nuvilsiu visus natūralumo mėgėjus - medinės lentelės geriausiai tinka bakterijoms gyventi. Todėl jei jau neturite keliu lentelių skirtingiems produktams, tai bent jau įpraskite plauti lenteles šepečiu, o ne vien nuplaukite tik matomus maisto likučius. Na o pažeistas ar ilgiau naudojamas lenteles negailėdami meskite lauk. Tiesa, medinių lentelių naudotojai visuomet gali iš naujo nušlifuoti lentelę ir nuėmus pažeistą sluoksnį naudotis ja toliau.

Skalbiniai. Tai, kad mikroorganizmų yra purvinuose skalbiniuose – akivaizdu. Tačiau tam tikrą pavojų gali kelti ir švarūs skalbiniai. Esant 65 laipsnių temperatūrai dauguma mikroorganizmų žūsta, taip pat juos nužudo ir baliklių naudojimas, tačiau esant žemai temperatūrai bakterijos gali išgyventi. Nepageidautina taip pat skalbti kartu apatinius ir, pavyzdžiui,  virtuvės rankšluosčius. 

Didesnis baubas ne  klozetas, o dantų šepetėlis

Vienas labiausiai autorių, rašančių apie mikrobiologinę taršą buityje, mėgstamas nešvarios vietos pavyzdys – dantų šepetėlis. Kokių tik eksperimentų nebuvo atliktą: ir skaičiavo, kiek žarnyno lazdelių atskrieja iš klozeto ir ant šepetėlio nutupia, ir bandė slėpti po įvairiais apdangalais ( pvz. servetėle), ir džiovino stebėdami, kiek bakterijų liks. Pagrindinė išvada, išgąsdinsianti visus švaruolius - nuolatos naudojamas, bet tinkamai neplaunamas dantų šepetėlis yra kur kas purvinesnis nei klozetas.

Taigi plaukite po tekančių vandeniu, džiovinkite ir nedekite į jokius įdėklus, nes drėgmė juose neišvengiama, o kur drėgmė, ten ir puikios sąlygos bakterijoms veistis. 

Simmonso koledžo ( Bostonas, JAV) higienos centro mokslininkai ištyrė kelių tūkstančių savanorių vonių kambarius. Ketvirtyje jų aptiktos auksinio stafilokoko bakterijos, kurios veisėsi būtent dušo galvutėse. Įjungi vandenį ir jos patenka ant odos.

Taip pat jos puikiai jaučiasi tarpuose tarp plytelių ir šalia nutekamojo vamzdžio. Čiaupo tinklelis taip pat gera vieta bakterijoms veistis ir tai žino bet kuris patyręs statybos darbų vadovas. Paklausite kodėl? O todėl, kad paimant vandenį kokybės tyrimams, kurie būtini objektui priduoti, patyręs darbų vadovas būtinai nusuks tinklelį, kitaip vanduo gali neatitikti higienos normų. 

Be to, drėgnas, šiltas ir tamsias jūsų būstų vietas mėgsta ne tik bakterijos, bet ir pelėsis, kuris taip pat sveikatos neprideda, bet apie jį mes pakalbėsime kitą kartą, kaip ir apie dar vienus nemalonius „įnamius“- dulkių erkutes.

Na, o kas padeda iš karto apsisaugoti nuo kelių blogybių - tai patalpų vėdinimas. Vos 20-čiai minučių pravertas langas ir oro kokybė pagerėja tiek, kad net esant tokiam lengvai mus pasiekiančiam užkratui kaip gripo virusas jo koncentracija tampa nepavojinga. Todėl nebijokite vedinti patalpų net ir žiemą. „Prarasta“ šiluma tikrai mažesnė blogybė nei potencialiai pavojingais mikroorganizmais prisotintas oras.