„Auginu kviečius, rugius, avižas, žirnius. Daugiausiai auginame kviečių, nors žemės čia ir yra prastos. Antroje vietoje pagal derlių yra avižos. Papildomas hobis prie viso kito yra žirgų auginimas, dalyvauju įvairiose varžybose kažkur kas tris savaites. Žirgų varžybose dalyvauju jau nuo 1967 metų. Didžioji karjera prasidėjo tada, kai kolūkiai suiro, tuomet pasiėmiau savo žirgus ir pradėjau profesionaliau į tai žiūrėti. Dabar vien prie žirgų pas mane dirba trys žmonės. Per karjerą iškovota daugiau nei 300 pirmų vietų“, - pasakojo daugkartinis Sartų lenktynių čempionas S. Kėrys.
Dabar ūkininkas pradėjo auginti ir naujos rūšies avižas. Tai yra skandinaviškos kokybės maistinės avižos. Šią verslo kryptį Lietuvoje prieš daugiau nei metus pradėjo „Malsenos“ įmonė. Iki šiol Lietuvoje buvo auginamos praktiškai vien pašarinės avižos. Jų kokybė – menka, tad ir pašarinių avižų supirkimo kainos – du kartus mažesnės nei maistinių. Ūkininkai avižų kaip grūdinės kultūros nevertino ir nemanė, kad jai egzistuoja paklausa, tačiau dabar požiūris ima keistis.
Apie savo ūkį, esantį Varėnos rajone, derlių bei žirgus GRYNAS.lt pasakoja S. Kėrys.
- Papasakokite apie savo ūkio istoriją?
- Ūkis susikūrė 1992 metais. Anksčiau ūkis buvo tik priedas prie žirgų, bet dabar jis išliko ir išsiplėtė. Iš pradžių ūkis buvo nedidelis, nes anksčiau dirbau kolūkio pirmininku ir kad žmonės nesakytų, kad prasigyvenau kaip vadovas pasiėmiau tik nedidelę dalį.
- Ar buvo jums ir sunkių metų?
- Nuo 2004 metų man visi metai buvo sunkūs, kadangi buvo labai didelės investicijos ir į šį ūkį labai daug investavome, supirkta gan daug technikos, visi įdirbimo padargai, kombainai supirkti nauji. Ūkis iš naujo pastatytas ant kojų. Nenoriu sakyti, kiek milijonų čia investuota, bet tikrai daug.
- Kaip galėtumėte įvertinti šiuos metus? Daug ūkininkų skundžiasi, kad sausra labai pakenkė derliui.
- Nesakyčiau, kad pagal derlių jaučiasi sausros padariniai. Prikūlėme šiek tiek daugiau nei pernai, bet jeigu ne ta sausra ir jeigu žydint būtų nors kartelį paliję, mes būtumėm turėję derlių dar didesnį. Tokios kaip Varėnos žemės yra labai prastos, bet nauja technika leidžia užauginti derlių. Gaila, kad grūdų kainos labai šokinėja. Nors sako, kad jos stabilios, bet aš taip nemanau. Šiais metais prikūlėme daugiau kaip 1,5 tūkstančio tonų kviečių, virš 300 tonų rugių, apie 700 tonų avižų, kiti skaičiai mažesni: žirnių - apie 70 tonų, miežių - apie 100 tonų. Vasarą pas mane ūkyje dirba apie 20 žmonių.
- Ar produkciją realizuojate Lietuvoje?
- Taip, Lietuvoje. Parduodame ir supirkėjas pats išsiveža. Buvome kažkada ir tiesiai pardavę užsieniečiams, bet irgi yra tam tikrų sunkumų. Kaip pas mus ne visi žmonės sąžiningi, tokių yra ir kitose šalyse, ir Vokietijoje.
- Pakalbėkime apie kitą svarbią jūsų gyvenimo dalį – žirgų sportą. Ar turite mylimiausią žirgą?
- Visus myliu, kurie gerai bėga. O jeigu nelabai gerai bėga, tuomet paprasčiausiai parduodi. Jeigu tau netinka, galbūt kitam tiks. Turiu žirgą, kokių respublikoj daugiau nebuvo. Tai yra žirgas Sakalas. Kad žirgas turėtų tiek pergalių, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, dar nebuvo. Jo veislė - Amerikos ristūnas. Be to, jo ir tėvas 16 metų Sartuose pirmas vietas užimdavo. Sakalas labai ramus žirgas, bet yra labai jautrus, klauso komandų, staigiai reaguoja į jas.
- Kaip paskatinate savo žirgus pasiekus pergales?
- Nieko, kitą kartą paplekšnoji ir pasakai: šaunuolis ir toliau bėk gerai. Žinoma, mes juos šeriame gerai, gauna jie ir vitaminų, ir viso kito. Pagal ankstesnius laikus tai sakyčiau, kad dabar mes juos labai gerai šeriame - kaip užsienyje, nes ir pašarų Lietuvoje atsirado.