Arkliai turi vidaus parazitų
Blogiausia, „Lietuvos žirgyno“ vadovo teigimu, jog vaistų nuo kirmėlių gyvuliams kol kas duoti negalima. Vaistai, pasak vyro, taip pat yra šioks toks nuodas, tad jie žirgų būklę gali dar pabloginti.
„Šiandien dar atvyks iš maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai ir aptarsime, kada galime atlikti tą dehelmintizaciją, - teigė E. Jeninas. - Kol kas jie nedideliais kiekiais gauna vandens ir pašaro: šieno , šiaudų, šienainio. Jie tikrai neatsigaus per 2-3 dienas. Tačiau kas dieną darosi vis smalsesni, nieko nebijo, eina prie žmogaus. Jie ne pusiau, o visiškai laukiniai. Tik ar dėl to, kad nematę žmonių ar dėl to, kad žmonės jiems nieko blogo nepadarė – na, be to, kad nešėrė – jie prieina, atima iš rankų maistą. Žinoma, jei jau bandai uždėti kokį nors apynasrį, „sako“ - „Ne, to tai jau nebus!“.
Arkliai atkeliavo, lėšos jiems išlaikyti - ne
Žmonės, turintys sąlygas laikyti žirgus intensyviai domisi, ar galima žemaitukams pasiūlyti savo šiltus namus. Tačiau E. Jeninas sako, jog kol kas tiesiog nesuteiktas leidimas juos parduoti ar atiduoti.
„Arkliai mums nepriklauso. Perėmėme juos kaip laikytojai. Turime juos pašerti, pasirūpinti jų gerbūviu. Jie dabar kasdien „suvalgo“ po 4000 litų – tai ir pašarai, ir darbuotojų darbas, stiprinantys vaistai. Papildomo finansavimo negavome. Mūsų 9 darbuotojai gavo rūpintis dar 100 arklių – jie dirba paromis. Mes esame valstybės bendrovė ir saugome vietinių veislių genofondą, jei būtų skiriamas papildomas finansavimas, tuomet mes galėtume juos toliau auginti. Jei finansavimo nebus - bus katastrofa! Net darbuotojų naujų negalime priimti, neturėdami papildomo finansavimo. Mėnesį laiko pragyvensime. Bet daugiau..., - neramiai kalbėjo vyras. - Pasirašiau dokumentą, kad arkliai atiduodami kitam „laikytojui“. O „laikytojas“ ir „savininkas“ - skirtingos sąvokos. Tad jų parduoti tikrai negalime. Kadangi esu žirgyno direktorius, esu atsakingas už jų sveikatos būklę, turiu jais rūpintis. Ir viskas, toks yra nurodymas. Kol kas tai precendento neturintis dalykas. Todėl negalime palyginti, kaip tai išsprendė kažkas kitas.“
E. Jeninas teigia, jog kol kas žirgų globos asociacijai atiduoti 9 žirgai, kurių vežti nebuvo įmanoma. Kadangi veterinarijos specialistai nusprendė šiuos žirgus užmigdyti, ŽGA operatyviai rado vietą, kur juos būtų galima pervežti ir toliau rūpintis jų sveikata.
Gerais norais grįstas kelias į pragarą
Jis teigė, jog anksčiau žirgų išdalinti gyventojams negalima, nes dėl gerų norų „tų arkliukų gali nebelikti“.
„Gyventojai norės juos atstatyti, duos obuolių, morkų, avižų, o tai gali jiems stipriai pakenkti. Dėl obuolių organizme atsiras rūgščių, prasidės kūno diegliai. Arklys atsiguls ant žemės, pasivolios. Jam gali susisukti žarnos ir tuomet gyvulys kris. Geri norai – sveikintina. Bet lygiai taip pat neleidžiame visų norinčių į žmonių reanimaciją. Ten dirba specialistai. Žinoma labai dėkojame tiems geros valios žmonėms, bet kol kas žirgų būklė yra kritinė. Mažiausiai dar dvi savaites juos reikia labai atidžiai stebėti“, - aiškino E. Jeninas.
Žirgai išgelbėti tik dėl veislės?
„Lietuvos žirgyno“ vadovas teigė, jog darbuotojų Sartų žirgyne kol kas netrūksta. Gelbėja savanoriai, atvyksta papildomi veterinarijos gydytojai.
„Kas liečia finansus tai taip – Sartų žirgyne augo 200 arklių ir buvo apskaičiuota, kad jiems užtektų pašarų žiemai. O jų per dieną pasidarė 300. Kai neplanuota iš anksto, būna sudėtinga. Mes tikimės, kad išspręsim šitą klausimą. Galime patikinti, kad arkliai pas mus badu nemirs. Gerai, kad turėjome pasilikę pašarų rezervą. Tokios praktikos, kad būtų perimta tokia banda ir pervežta į kitą vietą turbūt nėra net pasaulyje. Nes kiek žinau, pagal Europos sąjungos reglamentus neaiškios sveikatos būklės arkliai yra tiesiog humaniškai užmigdomi ir utilizuojami. Bet kadangi tai – Lietuvos genofondas, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą pamėginti juos išsaugoti. Ir iš tiesų jie – labai gražūs, gražių spalvų, stabilios psichikos.“
Dalis GRYNAS.lt skaitytojų kaltino ūkininką A. A. Kaušakį siekus tik ES išmokų už žemaitukų laikymą, nes apskritai ši veislė nėra reikalinga ūkininkams.
„Kai atsirado traktoriai, patikėkite, arklių nereikia. Ir kai atsirado automobiliai, - pripažįsta E. Jeninas. - Dabar viskas laikosi tik ant entuziastų. Ir šis ūkininkas buvo entuziastas. Kol turėjo pinigų, sveikatos ir proto. Ateina metas, kai žmogus pasensta, kai pasibaigia pinigai ir norai nesutampa su galimybėmis. Ir tuomet atsiranda tokie rezultatai.“
Iš pragariškų sąlygų išgelbėti gyvuliai padės sergantiems?
Apskritai žemaitukų Lietuvoje laikoma apie 200 žirgų Sartų žirgyne, dar pusantro šimto buvo pas žiauriu elgesiu pagarsėjusį ūkininką A. A. Kaušakį, nedidelis kiekis – apie 20 auga Vilniaus Riešės žirgyne ir dar nemažą bandą – apie 100 žemaitukų – augina ūkininkas Utenos rajone.
„Visa Lietuvos žemaitukų populiacija – 400 vienetų. Tai įsivaizduokite, dėl tokio vieno elgesio, nubraukiama kone trečdalis populiacijos – taip ir veislė gali išnykti“, - kalbėjo „Lietuvos žirgyno“ vadovas. Jis pridūrė, jog reikia ieškoti nišos šios veislės žirgų panaudojimui, tačiau iš juos kankinusio ūkininko išvaduoti žemaitukai tiktų hipoterapijai (gydymas jodinėjimu fizine negalią turintiems, ar nervinėmis ligomis sergantiems žmonėms, - red. past.)
„Jie labai stabilios psichikos ir elgiasi labai gerai. Negalime patikėti“, - džiaugėsi E. Jeninas.
Vyras teigė, jog žirgynas aktyviai bendradarbiauja su žirgų globos organizacijomis ir priima jų siūlomą pagalbą.
Jo teigimu, savanorių pagalbos ypač reikės, kai žirgams reikės uždėti apynasrius ar suduoti vaistų. Tačiau tam reikia žmonių, kurie yra dirbę su žirgais.
Jis giria merginas, kurios nepabūgo klampoti po A. A. Kaušakio tvarto mėšlynus ir ginė žirgus į transportavimo furgonus.