Žmonių balsas: kodėl jie (ne)rūšiuoja

Lietuvos gyventojai svarbiausiomis aplinkosaugos problemomis laiko oro ir vandens užterštumą, trečioje vietoje – aplinkos taršą atliekomis ir jų kiekio didėjimą. Didžioji apklausoje dalyvavusių žmonių dalis (63 proc.) nurodė, kad atliekų rūšiavimas – tai populiariausias būdas asmeniškai prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Tokie rezultatai paaiškėjo susumavus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) inicijuotos reprezentatyvios apklausos rezultatus.

Daugiau rūšiuotojų kaimuose nei didmiesčiuose

Apklausa parodė, kad nuolat visas namuose susidarančias atliekas rūšiuoja beveik 34 proc. Lietuvos gyventojų. Dar trečdalis (beveik 36 proc.) rūšiuoja kai kurias atliekas. Labiausiai rūšiuoja vyresni nei 40 m. žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys miestuose. Aktyviausiai rūšiuoja pensininkai, mažiausiai – moksleiviai ir studentai, bedarbiai. 

A. Viliūtė

Liūdina ir moksleivių bei studentų pasyvumas, todėl 2015 m. daugiau dėmesio skirsime ir švietimui mokyklose.

Nustebino, kad sostinės gyventojai rūšiuoja mažiau nei kaimiškose vietovėse gyvenantys, vos 28 proc., kai kituose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia beveik 40 proc. Optimistiškai nuteikia tai, kad lyginant su 2013 m., labai retai rūšiuojančių ir visai nerūšiuojančių sumažėjo beveik 5 proc. (nuo 36,2 iki 30,4 proc.), o kategoriškai nusistačiusių prieš atliekų rūšiavimą yra tik 5 proc.

Apklausos duomenimis, žmonės dažniausiai rūšiuoja gerai žinomas pakuočių atliekas: stiklinius butelius ir stiklainius, plastikinius butelius ir pakuotę, kartono ir popieriaus pakuotes bei laikraščius ir žurnalus. Gerokai prasčiau rūšiuojamos elektros ir elektronikos prietaisų, Tetra Pak pakuočių ir tekstilės atliekos.

Didžiausias variklis - ne ekonominė nauda

Pasak PTO marketingo ir komunikacijos vadovės Audronės Viliūtės, šių metų apklausos rezultatai išryškino naujus visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą aspektus. Net 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų vienu iš trijų svarbiausių veiksnių, kuris skatina juos rūšiuoti, įvardino teigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Antroje vietoje (60 proc. gyventojų) - rūšiavimo priemonių prieinamumas, t. y. netoli namų esantys antrinių žaliavų konteineriai. Ekonominė motyvacija, kai už priduotas antrines žaliavas galima gauti pinigų, svarbi darbo neturintiems asmenims, bet bendru atveju nėra svarbus motyvuojantis veiksnys.

,,Apklausą vykdome antrus metus iš eilės, siekdami įvertinti gyventojų požiūrio į pakuočių atliekų tvarkymo problemas bei elgsenos ir motyvacijos pokyčius. Atsižvelgdami į gautus rezultatus nustatome PTO švietimo programos prioritetus, renkamės priemones. Praėjusiais metais pagrindine priežastimi, kodėl nerūšiuojama, gyventojai įvardijo negebėjimą namuose rasti vietos, kur laikyti išrūšiuotas atliekas (beveik 34 proc.), šiemet tokių net 55 proc. Akivaizdu, kad trūksta gerųjų pavyzdžių kaip patogiai ir paprastai organizuoti rūšiavimą namuose ir šia kryptimi turėsime nukreipti kai kurias švietimo priemones. Liūdina ir moksleivių bei studentų pasyvumas, todėl 2015 m. daugiau dėmesio skirsime ir švietimui mokyklose“ – teigė, A. Viliūtė.

Tik 5 proc. mokyklų atliekas rūšiuoja

Paklausti, kur rūšiuoja atliekas, dauguma apklausos dalyvių atsakė, kad namuose (98,6 proc.). Darbe ir viešose vietose rūšiuoja kiek daugiau nei penktadalis gyventojų. Mažiausiai (< 5 proc.) rūšiuojama mokyklose, sporto bei muzikos renginiuose. Apklausos duomenys rodo, kad ne namuose rūšiuojama tik tada, kai yra sudarytos galimybės. Tai dar viena sritis, kur reikia pasitempti. Siekiant gyventojų elgsenos pokyčių ir sąmoningo aktyvaus rūšiavimo, svarbu sudaryti galimybes rūšiuoti visur – darbo vietose, mokyklose, renginiuose, viešose erdvėse.