Zoologijos sodo vadovas: ko trūksta Lietuvos zoologijos sodui?

Lietuvos zoologijos sodo vadovas Aurimas Didžiokas dalinasi mintimis apie tai, ko trūksta Lietuvos zoologijos sodui ir kodėl nepavyksta įgyvendinti visų gerų norų. GRYNAS.lt publikuoja atvirą zoologijos sodo vadovo laišką:

Valstybės išlaikomas, tarnybų stebimas, žurnalistų aprašomas ir vaikų mėgiamas, kas tai? Tai Lietuvos zoologijos sodas. Lietuvoje dar yra Lietuvos jūrų muziejus ir pora privačių zoologijos sodo statusą turinčių įstaigų. Europoje yra apie 3000 zoologijos sodo ar akvariumo statusą turinčių objektų ir tik (arba net) 345 priklauso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai (EAZA).

Zoologijos sodų žinovas A. Sheridanas reitinguoja Europos zoologijos sodus atkreipdamas dėmesį ir balus susumavęs pagal tris kriterijų grupes: lankytojai, edukacija ir komercija.

Lankytojų faktorių nulemia zoologijos sodų gyvūnų kolekcijos, voljerai ir jų dizainas, informacijos pateikimas prie voljerų, kraštovaizdis, aplinka, želdynai ir pan. Šioje srityje pirmauja Berlyno, Vienos, Arnhemo, Roterdamo ir Beauvalio zoologijos sodai. Lyginant su šiais sodais, Lietuvos zoologijos sodas turi mažai - 120-150 tūkst. - kasmetinių lankytojų, trūksta šiuolaikiškų voljerų, tačiau yra labai gražiame slėnyje, turi seną ąžuolų parką (Ąžuolyno tęsinys), aplinka dera poilsiui ir pramogoms.

Būna zoologijos sodų, stiprių komercijos srityje. Tai parodo konkretaus sodo lankytojų skaičius, gautos ir būsimos investicijos, sodo marketingės strategijos, vadovybės ir viso personalo įdirbis. Vokiečiai (Leipcigo ir Berlyno zoologijos sodai) ir austrai (Vienos zoologijos sodas) tą sugeba labai gerai padaryti. Lietuvoje tą įgyvendinti biužetinėje įstaigoje tai nuostatai neleidžia, tai bendro išaiškinimo nėra, kaip biudžetinės įstaigos, pelno nesiekiančios, tą pelną gali gauti. 

Pamenu, kai pirmą kartą į „Google“ paieškos laukelį įvedžiau žodžius „komercija biudžetinėse įmonėse“, „Google“ atrinko straipsnius pagal raktinius žodžius „korupcija biudžetinės įstaigose” ir apačioje užrašė nėra straipsnių su žodžiais „komercija biudžetinėse įmonėse“.

Manau, kad tai mūsų visuomenę atspindintis reiškinys. Dabartiniu metu pelną generuojančių biudžetinių įstaigų vadovus reiktų į „Lietuvos Raudonają knygą“ šalia baltojo kiškio įrašyti, tačiau tikiu, kad jų ateityje daugės, o zoologijos sodų paslaugų, paliekant pagrindinę - gyvūnų eksponavimą - asortimentas neišvengiamai plėsis.

Pavyzdžiui, Vroclavo zoologijos sodo direktorius  ima didžiulę banko paskolą, kad įgyvendintų ambicingus planus, t.y. pastatyti Afrikos žemyno vandenų gyventojų ekspozicinį kompleksą „Afrikariumas“, kuriame planuojama įrengti akvariumus, tvenkinius ir baseinus, pristatančius Raudonosios jūros koralinio rifo ekosistemą. Pristatant Mozambiko sąsiauryje gyvenančius ryklius, rajas ir kitas žuvis planuojama didelio akvariumo dugne įrengti 20 metrų ilgio akrilo tunelį. Taip pat planuojama įrengti unikalią Oderio upės ekosistemą pristatančią ekspoziciją „Odrariumas“, kuri visuomenę supažindintų su šios ekosistemos flora ir fauna. Pastarieji žingsniai tiesiogiai susiję su sekančiu rodikliu.

Trečias rodiklis - zoologijos sodų edukacija. Tai švietėjiška veikla: zoomokyklėlės sodų viduje, zoologijos sodų bendradarbiavimas su mokyklomis, universitetais, vystoma užklasinė veikla jaunimui. Stipriai gamtamokslinio švietimo, edukacijos ir gyvūnų išsaugojimo srityje yra pasistūmėję Didžiosios Britanijos zoologijos sodai: tai Londono, Česterio, Bristolio zoologijos sodai. Iš tikrųjų, švietimas prasideda vos įžengus į zoologijos sodą, nes lankytojas gauna galimybę pamatyti realius gyvūnus su jų judesiais, balsais, mitybos ir veisimosi būdais ir t.t. Zoologijos sodai, supažindindami visuomenę su retesnėmis gyvių rūšimis, skiepija ir populiarina joje gamtos apsaugos idėją. Šią dieną, norint pritraukti potencialius lankytojus į zoologijos sodą, vien eksponavimo nepakanka.

Kalbant apie didžiųjų zoologijos sodų vykdomą neformalųjį švietimą, jie dar sako „edutainment“. Tai reiškia, edukacija ir pramogos (angl. „Education“ + „Entertainment“) kartu. Gerai, kai zoologijos sodas savo teritorijoje turi SPA kompleksą su baseinais (pvz. Kolmardeno zoologijos sodas), pramogų parkus su karuselėm ir pan.

Panašu, kad lietuviams trūko ir trūks pramogų, kur benueitum (atkreiptinas dėmesys, kad zoologijos sodas yra muziejus), o švietimo funkcijoms lėšų zoologijos sodui valstybė nenumato (Lietuvoje švietimu rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos zoologijos sodas priklauso Aplinkos ministerijai). Reklamai lėšų irgi nėra, tai tuomet, kaip reklamuotis? Aplinkiniai sako, jog reklamos trūksta ir dėl to, lankytojų srautai į Lietuvos zoologijos sodą neauga. Gal emigracija kalta, gal kitų pramogų ir laisvalaikio praleidimo formų pasiūla išaugo?

Atsakymas yra mūsų visuomenėje ir kiekviename iš mūsų, nes mes ją sudarom. Pasakysiu teiginį: Lietuvos zoologijos sodo viešoji komunikacija pasiekia visus norinčius tą informaciją pasiekti.

Paaiškinsiu dėl ko, tiek mažai pasiekia: nes masinė kultūra yra netradicinė, neelitinė, masiškai gaminama, populiari, komercinė, standartinė. Zoologijos sodų viešoji komunikacija nėra skirta masinei rinkai. Ji labiau orientuota į intelektualią, elitinę auditoriją. Lietuvoje zoologijos sodui pasiekti gerų viešosios komunikacijos rezultatų yra sudėtinga, nes komunikacijos adresatas yra anonimiška, išsibarsčiusi, tarpusavyje nesąveikaujanti ir neorganizuota įvairialypė žmonių grupė.

Papuolę į pramogų industriją, zoologijos sodai daugiausia dėmesio privalo skirti kiekybiškai įvertinamiems veiklos rodikliams, sodų lankytojai, kaip versle, tampa klientais, ne gyvūnų mylėtojais, o produkto vartotojais. Ir aišku, kad blogi komunikacijos veiklos rezultatai atsispindi ne tik organizacijų skundų knygose, bet ir pajamų - išlaidų balanse.

Lietuvos zoologijos sodas pasiryžęs sugrąžinti žmonių susidomėjimą sode auginamais gyvūnais ir pasitikėjimą sodo atliekama misija.