Žvejų galvos skausmas: tvarka vėl keisis taip, kad žuvų liktų mažiau

Trečiadienį Seime vėl suremtos ietys dėl žvejų verslininkų teisės žvejoti Lietuvos vidaus vandens telkiniuose. Kadangi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas neparodė iniciatyvos atšaukti savo pirmtako įsakymo, kuriuo nuo kitų metų pradžios vidaus vandens telkiniuose verslinė žvejyba uždraudžiama, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas davė nurodymą kuo greičiau parengti Žuvininkystės įstatymo pataisas, įteisinančias verslinę žvejybą.

V. Baltraitienė: nenaikinkime kvotos už vieną šiurkštų pažeidimą

Jungtiniam Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiui pirmininkavęs A. Salamakinas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms davė nurodymą iki lapkričio 15 d. parengti šio įstatymo pataisas, kurios, jo įsitikinimu, turėtų būti Seime priimtos dar šį gruodį. Tokiu atveju buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymas netektų galios ir žvejai verslininkai galėtų toliau žūklauti tinklais Lietuvos ežeruose.

Tačiau salėje pasigirdo replikų, kad žvejams verslininkams džiūgauti dar per anksti, nes Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokias pataisas gali vetuoti antrą kartą.

Tačiau tai ne vienintelis komiteto narių pasiūlymas. Seimo nariams atrodo, kad daug mažiau problemų kiltų, jei būtų pakeistas verslinės žvejybos pavadinimas. Todėl A. Salamakinas perskaitė komitetų parengtą pasiūlymą verslinę žvejyba pervadinti etnografine žvejyba.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išreiškė poziciją, kad verslinės žvejybos uždrausti nereikėtų. „Iš tiesų mes pasisakome už verslinę žvejybą. Pritariu, kad viską reikėtų pradėti nuo pradžių ir įvertinti, kokius teisės aktus keisti. Verslinei žvejybai, atsižvelgiant į aplinkos tausojimą, mes pritariame. Ir siūlome, kad žvejybos limitai būtų nustatomi ilgiau nei metams. Taip pat manome, kad kvota negali būti panaikinama už vieną šiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimą. Aš manau, kad tiek medžiojant, tiek žvejojant pažeidimus padarę asmenys nepelnytai prilyginami brakonieriams“, - Žemės ūkio ministerijos poziciją išsakė ministrė.

Aplinkos ministras: „nesueina galai“

K. Trečiokas laikėsi nuosaikesnės politikos nei V. Mazuronis, tačiau leido suprasti, kad buvusio ministro pasirašyto įsakymo neatšauks. Anot jo, pagrindas panaikinti šį teisės aktą būtų tuomet, jei teisininkai pasakytų, kad jis prieštarauja kokiems nors teisės aktams. Bet ministras iki šiol tokių žinių negavo.

A. Salamakinas

Dabar viskas pagal „myliu – nemyliu principą: pasidarysiu

piarą

– viską uždrausiu, svarbu papulti į Europos Parlamentą. Vėl prasidės rinkimai ir vėl prasidės velniava. Negalima taip elgtis.

„Kalbant apie įsakymo teisėtumą, visi įsakymai tikrinami teisininkų. Todėl prieštaravimo nematau. Kai iš Seimo narių girdžiu, kad nėra atlikta tyrimų, tai netiesa. Atlikti tyrimai rodo, kad žuvies nėra ir nėra, ko gaudyti. Ar čia verslas? Verslinė žvejyba nėra draudžiama. Ji leidžiama, tik bus apribojama. Palikta visa eilė vertingų žuvų, kurias bus galima gaudyti. O apribojimai yra tikrai pagrįsti, nes žuvų ištekliai akivaizdžiai yra sumenkę. Tai daroma, kad būtų atstatyti ištekliai. Labai gerbiu bet kokį verslą, bet čia  „nesueina jokie galai“. Tai komplikuotas verslas. Verslininkai ne vien iš to gyvena, todėl jiems tai įtakos neturės“, - savo poziciją išsakė K. Trečiokas.

Panašiai kalbėjo ir Seimo narys Linas Balsys. Dar praėjusį posėdį jis abejojo, ar verta riboti šį verslą, tačiau per savaitę apsisprendė galutinai. „Čia nėra jokio verslo – numirusi šaka, kuri neturi jokios perspektyvos. Valstybė remia maždaug 200 žvejų, kurie save vadina verslininkais. Sudarykime jiems sąlygas pereiti į kitą sritį. Tegu tie žmonės įsteigia kaimo turizmo sodybą ir moko žvejoti. Aš manau, kad tie ribojimai yra teisingi. Visų pirma aplinka mums yra svarbiausia. Pasižiūrėjau, kuo dar užsiima tie žmonės: turi statybos bendrovę, teikia valymo paslaugas, medienos ruošimu užsiima. Tai su žvejyba neturi nieko bendro“, - sakė L. Balsys.

Žvejai verslininkai nori grįžti į Kauno marias

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius pastarajame posėdyje įvardijo dar daugiau reikalavimų nei iki šiol. Jo manymu, turi būti atšaukti netgi dviejų buvusių aplinkos ministrų – G. Kazlausko ir V. Mazuronio – įsakymai. Anot jo, pirmąjį atsakymą reikia atšaukti, kad žvejai verslininkai galėtų vėl žvejoti Kauno mariose, o V. Mazuronio įsakymas nepriimtinas, nes uždraudžia verslinę žvejybą didžiuosiuose Lietuvos ežeruose. Taip pat jis teigė, kad Lietuvos vandenyse vietos turi užtekti tiek žvejams mėgėjams, tiek verslinės žūklės atstovams.

Žvejų mėgėjų interesus gynęs Meškeriotojų sąjungos atstovas Antanas Kontautas laikėsi priešingos pozicijos. Anot jo, verslinę žvejybą nuspręsta riboti dar 2007 metais. Tuomet priima sprendimą, anot jo, dabar atėjo metas įgyvendinti.

K. Trečiokas

Apribojimai yra tikrai pagrįsti, nes žuvų ištekliai yra akivaizdžiai sumenkę. Tai daroma, kad būtų atstatyti ištekliai. Labai gerbiu bet kokį verslą, bet nesueina jokie galai. Tai gana komplikuotas verslas. Verslininkai ne vien iš to gyvena, todėl jiems tai įtakos neturės

„Tada buvo priimtas kompromisinis sprendimas, kad žvejai verslininkai gali žvejoti tik ten, kur yra pakankamai žuvies. Ta vieta yra Kuršių marios. Taip pat buvo priimtas sprendimas leisti žvejoti tą žuvį, kuri sąlyginai turi neblogą kainą, pavyzdžiui, ungurius, seliavas ir stinteles. Bet ežeruose nėra tiek žuvies, kad žvejai iš žvejybos gautų pajamas. Ištekliai turi būti naudojami taip, kad duotų kuo didesnę naudą valstybei ir visuomenei. Pavyzdžiui, mėgėjiška žūklė sukuria labai daug darbo vietų. Mes pasisakome už tai,

kad verslinė žvejyba nebūtų vystoma“, - teigė žvejų mėgėjų atstovas.

A. Salamakinas: žuvims chana

Galiausiai A. Salamakinas teigė, kad tvarką reikia pakeisti taip, kad tik mokslininkai galėtų nuspręsti, kada, kur ir kokios žuvies žvejyba gali būtų uždrausta.

„Dabar viskas pagal „myliu – nemyliu“ principą: pasidarysiu piarą – viską uždrausiu, svarbu papulti į Europos Parlamentą. Vėl prasidės rinkimai ir vėl prasidės velniava. Negalima taip elgtis. Medžioklės įstatymą priėmėme ir apribojome vykdomosios valdžios kišimąsi. Ir tai dar palikta per daug laisvių. Reikia palikti kuo mažiau laisvės manipuliuoti“, - aiškino Seimo narys laidydamas kritikos akmenis į Valentino Mazuronio daržą.

Kreipdamasis į aplinkos viceministrą Liną Jonauską jis ministerijai pažėrė priekaištų dėl įžuvinimo. „Man mokslininkai sakė, kad pusė jūsų iš Lenkijos atsivežtų ir paleistų žuvų padvėsė – chana!“, - rėžė A. Salamakinas. Tačiau L. Jonauskas replikavo, kad tai netiesa, nes iš Lenkijos žuvų pirkta nebuvo.

V. Mazuronis

Pataisos tikslas vienas – be jokių sentimentų srėbti visų mūsų turtą, žuvies resursus. Taip būtų daroma žala Lietuvos gamtai ir vandenims. Toks įstatymas jau buvo priimtas ir Prezidentė jį vetavo. Esu jai už tai dėkingas. Dabar iki metų galo lieka keli mėnesiai ir juodosios jėgos nerimsta.

Seimo narys Gintautas Mikolaitis išreiškė poziciją, kad verslinę žuvininkystę turėtų reguliuoti Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerijai, jo manymu, turėtų būti pavesta vien tik kontrolės funkcija. Taip pat Seimo narys svarstė, kad iš žvejų mėgėjų surinkti pinigai patektų ne į atskirą fondą, iš kurio vėliau skiriama pinigų vandens telkinių įžuvinimui, bet į valstybės biudžetą. Tokiu atveju, pasak jo, mėgėjai negalėtų sakyti, „kad už mūsų pinigus įžuvina, o verslininkai žvejoja“. Be to, jis abejojo kuriamo „žvejų rojaus“ nauda, nes esą, pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantiems žvejams iki jo per toli atvažiuoti.

K. Trečiokas, atsakydamas į G. Mikolaičio svarstymus, teigė, kad negalima leisti, jog būtų taip, kad vieni moka mokesčius, o kiti išgaudo žuvį. O „žvejų rojaus“ idėją naujasis ministras palaikė ir sakė, kad jis gali apimti ir daugiau ežerų.

Išklausęs visus argumentus, A. Salamakinas pareiškė, kad nėra kito kelio, kaip tik keisti Žuvininkystės įstatymą: „Jei mūsų pasiūlymai suguls į įstatymą, nekreipsime dėmesio į ministro įsakymą.“

V. Mazuronis: juodosios jėgos lipa sienomis

Nuo kitų metų verslinę žvejybą savo įsakymu uždraudęs buvęs aplinkos ministras, dabartinis Europos Parlamento narys V. Mazuronis neigiamai įvertino dviejų komitetų įgeidį keisti Žuvininkystės įstatymą. Anot jo, priėmus pataisas vėl atsivertų kelias pereikvoti žuvies išteklius.

„Ta grupė lobistų, kur rūpinasi tvarkos pakeitimu, suagitavo atitinkamus Seimo komitetus, ieško atitinkamų priemonių ir būdų, kaip savo tikslą pasiekti. Mano nuomone, tas tikslas yra žalingas Lietuvos gamtai, alina žuvies resursus. Noriu tikėti, kad ministras ir ministerija atlaikys tokius bandymus. O tamsiosios jėgos pasiryžusios daryti bet ką: jei nepavyksta atšaukti įsakymo, jos pasiryžusios keisti Žuvininkystės įstatymą – žvejybos limitų skirstymą atiduoti Žemės ūkio ministerijai, su kuria jiems, kaip patys teigia, lengviau susitarti“, - trečiadienio bendrą komitetų posėdį įvertino V. Mazuronis.

Anot jo, įstatymo pataisos iniciatorių nesustabdė, net Prezidentės veto, kuri, vetuodama pataisą, išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu:

„Pataisos tikslas vienas – be jokių sentimentų srėbti visų mūsų turtą, žuvies resursus. Taip būtų daroma žala Lietuvos gamtai ir vandenims. Toks įstatymas jau buvo priimtas ir Prezidentė jį vetavo. Esu jai už tai dėkingas. Dabar iki metų galo lieka keli mėnesiai ir juodosios jėgos nerimsta – lipa sienomis. Kviečiu visus pasipriešinti tiems norams, kurie yra žalingi valstybei,“ - ryžtingai kalbėjo Europos Parlamento narys.