Žvejų ginčas: kodėl neduoda ir kitiems pasidžiaugti?

GRYNAS.lt pasirodžius publikacijai apie žveją, šeštadienį sugavusį didesnį nei 17 kilogramų karpį, pasirodė daug neigiamų komentarų, kuriuose išreikšta nuomonė, kad žuvį geriau reikėjo paleisti, nes ji yra labai produktyvi ir prisidėtų prie karpių populiacijos gausinimo ežere. Tačiau mokslininkai sako, kad kaltinti žvejo dėl netinkamo poelgio nereikėtų. Seni karpiai vandens telkiniui nėra labai naudingi. Tuo metu karpininkų asociacijos prezidentas sutinka su mokslininko teiginiu, tačiau pabėžia, jog paleidus tokią žuvį atgal, ja pasidžiaugtų ne vien trys alkanos šeimos, bet dešimtys žvejų.

Jeigu plaukia - išgyvens

Ichtiologas, Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Kesminas, paprašytas įvertinti žvejo poelgį, teigė, kad komentatoriai, aiškinę, kad milžinišką karpį reikėjo paleisti, nėra teisūs. Anot jo, tokia didelė žuvis yra jau ganėtinai sena ir jos produktyvumas nėra didelis.

„Tokią žuvį galima ir paleisti, ir pasiimti. Tačiau reikia žinoti, kad 17 kilogramų karpio produktyvumas nėra didelis. Patys produktyviausi karpiai yra mažesni – apie 10 – 15 kilogramų. 17 – 20 kilogramų karpiai laikomi senais. Vidutinio amžiaus karpiai yra patys gyvybingiausi ir stipriausi. O toks karpis turi daug ikrų, bet jo gyvybingumas ir išgyvenamumas – silpnesnis. Todėl kai pagaunamas toks didelis karpis, yra paties žvejo pasirinkimas, ką su juo daryti. Jeigu norima, kad kitas žvejas tą karpį pagautų, tada galima jį paleisti. Bet jeigu toks karpis buvo paimtas, nemanau, kad tai yra nelaimė“, - komentavo mokslininkas.

Jei nuplaukia - tuomet išgyvens

Karpį sugavęs žvejas GRYNAS.lt teigė užtrukęs maždaug valandą, kol žuvis buvo įtraukta į valtį. Ar taip ilgai su žveju galynėjęsis atgal į vandenį paleistas karpis išgyventų? V. Kesmino teigimu, didelė tikimybė, jog žuvis atsigautų. Tačiau jis neatmetė, kad senam karpiui toks galynėjimasis galėtų būti pražūtingas.

„Jeigu žuvis, paleista ežero pakrašty, atsigavusi nuplaukia, tada viskas gerai – ji išgyvens. Apskritai taip nėra, kad tas galynėjimasis jai būtų mirtinas. Aišku, jei žuvis labai sena, ji gali ir neatsigauti“, - aiškino ichtiologas.

Pasidomėjus, kiek metų dažniausiai gyvena karpiai, mokslininkas sakė, kad šios žuvys yra ilgaamžės ir išgyvena iki 25 ar netgi 30 metų. Apskritai, anot jo, Lietuvoje gyvenančių žuvų amžius yra labai įvairus: „Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, aukšlės, seliavos, stintos, yra trumpaamžės – gyvena kelerius metus. O ilgaamžės žuvys, tokios kaip ešeriai ar lydekos, paprastai išmiršta iki 25 metų. Toms, kurioms virš 20 metų, jau yra labai senos. Bet pasitaiko ir išimčių. Yra mačiusių lydeką, kurios amžius siekia 30 – 40 metų.“

V. Kesminas

Kai pagaunamas toks didelis karpis, yra paties žvejo pasirinkimas, ką su juo daryti. Jeigu norima, kad kitas žvejas tą karpį pagautų, tada galima jį paleisti. Bet jeigu toks karpis buvo paimtas, nemanau, kad tai yra nelaimė.

Karpiais džiaugiasi žvejai, bet ne mokslininkai

Kurioms žuvims labiausiai reikėtų taikyti „pagavai – paleisk“ principą? V. Kesminas teigiamai įvertino tarp žvejų vis greičiau įsigalinčią šią neformalią taisyklę ir tuo pačiu išreiškė poziciją, kad tokios praktikos ypatingai reikia toms žuvims, kurių populiacija nėra didelė. „Pirmiausia kalbama apie vertingas rūšis, tokias kaip upėtakiai ar kiršliai. Šiuo atveju tas principas yra labai geras, nes šių žuvų tankumas yra labai mažas. Tokiu atveju atsiranda tikimybė, kad žvejų sugautos retos žuvų rūšys išnerš. Be to, jei žuvis nėra didelė, ją vertėtų paleisti. Juk kiekvienam žvejui smagiau sugauti didelę žuvį“, - tikino pašnekovas.

O karpiai, pasak jo, nėra tos žuvys, kurių gausumu Lietuvos upėse ir ežeruose būtų  džiaugiamasi. „Karpiai yra akvakultūros pagrindas, tačiau juos leisti į natūralius ežerus ir upes nėra gerai, nes karpiai, ieškodami dugne bentuso, jį knisa. Todėl sumažėja vandens skaidrumas ir prastėja jo būklė. Be to, jie suėda retesnius augalus. Jais įžuvinti natūralių vandens telkinių mokslininkai nepataria ir Aplinkos ministerija laikosi tokios pačios nuomonės. Juos geriau leisti į dirbtinus vandens telkinius“, - sakė V. Kesminas.

Asociacijos vadovas: tokias žuvis reikėtų paleisti

Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas Tomas Būdas savo ruožtu GRYNAS.lt teigė, kad nors Mėgėjiškos žūklės taisyklėse ir nėra reikalavimo paleisti trofėjinių laimikių, tačiau visgi jis linkęs manyti, kad su tokiomis žuvimis taip ir reikėtų pasielgti.

„Mes, karpininkai, norime, kad žvejai suprastų, jog paleidus tokią žuvį atnešama didesnė nauda visuomenei. Keliese suvalgo tokią žuvį ir jos nėra. Mes turime akcentuoti, kad tai yra hobis. Tai nėra tik mėsos valgymas. Žmogus, iš vienos pusės, gal ir teisingai pasielgė. Bet mes siekiame, kad trofėjinės žuvys būtų paleistos“, - žvejo poelgį įvertino pašnekovas.

Visgi jis sutiko su ichtiologo V. Kesmino nuomone, kad didžiuliai seni karpiai nėra vislūs. Kaip tik todėl, T. Būdo nuomone, šias žuvis reikėtų paleisti vien todėl, kad jomis galėtų pasidžiaugti dar daugiau žvejų.

„Didelės tokio amžiaus žuvys nėra vislios. Reikia atminti ir tai, kad karpiai patys nesiveisia Lietuvoje. Mokslininkai sako, kad tokio amžiaus karpiai nėra tokie produktyvūs, kaip vidutinio amžiaus. Ta pati taisyklė gali būti taikoma ir kitoms žuvims, pavyzdžiui, lydekoms. Mėgėjiškos žūklės taryboje buvo diskutuojama šia tema. Dėl veisimosi neverta jų išsaugoti. To reikia dėl intrigos. Tada apsidžiaugtų ne trys šeimos, bet dešimtys žvejų“, - sakė pašnekovas.

Komentarus rašykite prisiregistravę

DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.

Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:

Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.

Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.

Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.

Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.