Pastaruoju metu spaudoje pasigirsta žvejų verslininkų reikalavimai išmokėti jiems kompensacijas už pasitraukimą iš verslo.
Žvejybos reglamentavimo priemonės, nurodytos Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnyje, yra visiškas žvejybos uždraudimas, tam tikrų rūšių žuvų žvejybos draudimas, tam tikrų žvejybos įrankių draudimas ir kt. Todėl nėra teisinio pagrindo kompensuoti žvejams verslininkams (nutraukus verslą negautų lėšų, - red. past.) dėl Aplinkos Ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu nustatytų verslinės žvejybos draudimų ar ribojimų.
Galbūt, galėtų būti sumokama už savanorišką atsisakymą vykdyti verslinę žvejybą, tačiau tokiu atveju, iš verslo pasitraukianti įmonė turėtų visiškai iš jo pasitraukti ir nebepretenduoti į specializuotą seliavų, stintelių ar ungurių žvejybą.
Taip pat verslinė ir specializuota žvejyba tame vandens telkinyje, kuriame už pasitraukimą iš verslo buvo sumokėtos kompensacijos, nebūtų vykdoma.
Šių kompensacijų mokėjimas iš specialiosios aplikos apsaugos rėmimo programos (AARP) būtų pats neracionaliausias lėšų, skirtų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, panaudojimas.
Jei šios kompensacijos būtų mokamos, lėšų ir galimybių joms mokėti siūlome ieškoti 2014 -2020 metų Europos Jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde (EJRŽF). Šiame fonde Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtrai numatyta apie 200 mln litų.
Manome, kad tikrai galima atrasti galimybių iš šio fondo lėšų mokėti kompensacijas, jei ne tiesiogiai už pasitraukimą iš verslo, tai per verslo perkvalifikavimą i kitas veiklas, kaip paslaugų tiekimas pramoginei ir rekreacinei žūklei. Taip pat surasti galimybes iš EJRŽF lėšų finansuoti ir rekreacinės žuvininkystės plėtrą.
Lietuvos meškeriotojų sąjungos vardu
Saulius Mikalauskas
LiMS valdybos pirmininkas