Keičiasi taisyklės
Kuršių mariose mažinamas leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius bei atsisakoma kai kurių verslinės žvejybos įrankių apskritai taip tikintis pagerinti sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių, ungurių būklę.
Apie prastą Kuršių marių ir Baltijos jūros žuvų būklę kalbama jau ne vienerius metus.
Naujuoju aplinkos ministro įsakymu visiškai uždraudžiama žvejyba 40–44 mm akių dydžio tinklais, kadangi juose pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis. Taip pat lyginant su iki šiol leidžiamu naudoti žvejybos įrankių skaičiumi 57 proc. mažinami 45–50 mm akytumo ir 18 proc. mažinami 70–80 mm akytumo tinklų, taip pat 21 proc. mažinami marinių gaudyklių limitai.
Uždraudžiama žvejoti dreifiniais tinklais, nustatoma, kiek stintinių tinklaičių galima naudoti. Taip pat draudžiama žvejybos įrankius keisti į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar kito akių dydžio žvejybos įrankius.
Kuršių mariose 2023–2027 metais leidžiami naudoti žvejybos įrankiai:
- iki 500 m ilgio traukiamieji tinklai – 1 vnt.;
- 45–50 mm akių dydžio statomieji tinklaičiai – 99 vnt.;
- 70–80 mm akių dydžio statomieji tinklaičiai – 294 vnt.;
- marinės gaudyklės – 177 vnt.;
- stambiaakės gaudyklės (vartos) – 42 vnt.;
- nėginės gaudyklės – 42 vnt. Vietoj nėginių gaudyklių nėgių žvejybai leidžiama naudoti atitinkamą skaičių stintinių gaudyklių;
- stintinės gaudyklės – 77 vnt. Vietoj stintinių gaudyklių stintų žvejybai leidžiama naudoti atitinkamą skaičių nėginių gaudyklių;
- stintiniai tinklaičiai – 300 vnt.
Abejoja dėl naudos
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė naujuosius pakeitimus vertina kritiškai. Anot jos, Lietuvai priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių, todėl tokios „drastiškos priemonės“ mūsų šalies žvejams, kai tuo tarpu Rusijos pusėje žuvų apsauga nesirūpinama, norimo rezultato neduos.
Ji taip pat sako, kad žvejams verslininkams dėl žuvų mažėjimo metami kaltinimai ne visai pagrįsti, mat yra ir kitų priežasčių, kodėl žuvų kiekiai ir būklė Kuršių mariose pasikeitė į blogą pusę.
„Kai buvo statomas dujų terminalas, buvo išgilintas Kuršių marių dugnas, srovės yra sustiprėjusios, jos eina būtent į Rusijos pusę, ne į mūsų Lietuvos upes. Mūsų laukiama stinta jau 4–5 metai po terminalo statybų ir dugno gilinimo neateina. Sugaudavome 150–200 tonų Nemuno žemupio upėse, o, pavyzdžiui, pernai pagavome 2 tonas, užpernai – apie 3 tonas.
Visiškai keičiasi Kuršių marių ekosistemos. Taip pat „Klaipėdos nafta“, kuri mums pristatė projektą dėl dugno gilinimo ir žadėjo žvejams, kad bus pastatytos patvankėlės, kurios sustabdys tas sroves ir sūrų vandenį, kuris iš jūros prietaką duoda į Kuršių marias, nuo 2015 m. nieko taip ir nepadarė. Taip pat prisiminkime „Grigeo“ įmonės taršą. Galbūt tai turėjo įtaką ne visoms žuvims, bet dabar daug kalbama, kad sumažėjo starkių, tai tikrai yra jautri žuvis ir, ko gero, ją tai paveikė labiausiai“, – kalba Žuvininkystės įmonių asociacijos vadovė.
Vadina apsaugos imitacija
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis sako, kad nauji pakeitimai labiau yra žuvų išteklių apsaugos imitacija.
„Ribojama tik viena iš neigiamą poveikį darančių veiklų (verslinė žvejyba), nežiūrima į problemą kompleksiškai.
Žvelgiant į ministro pasirašytus pakeitimus, reikšmingas yra tik 40–44 mm akytumo tinklų draudimas. Tai padės apsaugoti migruojančių į nerštavietes žiobrių populiacijas bei sumažins nesubrendusių starkių priegaudą.
Tinklų skaičiaus mažinimas vargu ar turės reikšmingą poveikį, nes sugaunamų žuvų kiekis nesikeičia – kvotų neatsiranda, tad ar tūkstantį starkių pagausim su 10 tinklų, ar su 20 esmės nepakeis. Jie bus pagauti“, – kalba pašnekovas.
Jis tęsia, kad ribojimai taikomi tik vienoje iš žvejybos sričių, todėl vis tiek lieka galimybių žuvis, kurias norima apsaugoti, sugaudyti.
„Sakydamas, kad ribojama tik viena iš veiklų, turiu omenyje, kad laivybos ribojimai žuvų neršto metu ar žvejų mėgėjų žvejyba Kuršių mariose lieka nepakitusi. Yra tie patys leidžiamos žvejybos terminai, nuo nerštaviečių „nurinkinėjami“ starkiai ar maišais gaudomi ešeriai. Prastai skamba ir kalbos apie atvirai lašišas, šamus, starkius ir kitas žuvis iš žvejų mėgėjų superkančius pajūrio restoranus.
Turime suprasti, kad gamtos ištekliai yra bendri ir nesvarbu, ar jie iš vandens ištraukiami brakonierių tinklais ar „pagavai–paleisk“ principu. Tik bendras sutarimas padės pasiekti norimą rezultatą ir geriau jau tai įvyktų greičiau, nes dar po penkmečio gali nebelikti ką saugoti“, – tikina K. Skrupskelis.
Jis sako galintis tik apgailestauti, kad mokslininkų balsas, neatitinkantis vienos ar kitos interesų grupės požiūrio, tampa nepageidaujamas. Dar keisčiau, anot jo, skamba dešimtmečius trukusių mokslinių tyrimų rezultatus interpretuojantys, komentuojantys ir išvadas darantys „vietos ekspertai“, kai tuo tarpu mokslas teturi prielaidas ir atsargius siūlymus būklei gerinti.
Remiasi mokslininkų rekomendacijomis
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas Vilmantas Graičiūnas sutinka, kad jei visos Kuršių marios priklausytų Lietuvai įvesti pakeitimai būtų kur kas veiksmingesni, tačiau bet kuriuo atveju jie turi padėti apsaugoti žuvis.
„Trys ketvirtadaliai Kuršių marių priklauso Rusijai. Be abejo daug kas priklausys nuo to, kaip tą žvejybą keis ar intensyvins Rusijos pusėje.
Tokio sūrumo vanduo kaip Baltijos jūros žuvų neatbaido, greičiau atbaido šaltesnis vanduo. Žuvys natūraliai migruoja, tą daro ir starkiai, ir karščiai Baltijos jūros priekrante. Taigi dugno gilinimas nėra tas faktorius, kuris turi įtakos išteklių būklei. Žuvys natūraliai kažkiek pasitraukia nuo šaltesnio vandens į kitas akvatorijas, tolimesnes nuo Klaipėdos“, – žvejų verslininkų nuogąstavimus komentavo aplinkos ministerijos atstovas.
Anot jo, tai, kad nebebus galima naudoti mažos akies tinklų, visiškai atitinka Kuršių marių išteklius tyrusių mokslininkų rekomendacijas, o dreifinių tinklų jau senokai niekas nenaudoja.
„Ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Žemės ūkio ministerijos užsakymu daryti tyrimai Baltijos jūros priekrantėje ir mokslininkų rekomendacijos buvo, kad reikia trečdaliu mažinti žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje. Kadangi priekrantės žuvų išteklių būklė priklauso ir nuo Kuršių marių būklės, taigi tas ribojimas taikomas ir Kuršių marioms.
Didžiausia priegauda neleistino dydžio žuvų, ypač sterkų, kurių būklė labai prasta, yra tuose 40–44 mm tinklaičiuose. O dreifiniais tinklais jau seniai nežvejojama, taigi šis pakeitimas žvejams įtakos neturėjo turėti“, – aiškina V. Graičiūnas.
Tiesa, Žemės ūkio ministerija šiems pakeitimams taip pat turėjo pastabų. Ministerijos nuomone, jie neatitinka Žuvininkystės įstatymo nuostatos, kad žvejyba turi būti apribota remiantis tais pačiais metais atliktais žuvų išteklių tyrimais. Kai buvo pateiktas projektas pakeitimams, nauja ataskaita dėl tyrimų Kuršių mariose pateikta nebuvo, pranešė ELTA.
„Pažymėjome, kad projektas parengtas atsižvelgiant į 2021 m. Gamtos tyrimų centro ataskaitą dėl Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų rekomendacijų. Joje siūloma mažinti pagrindinių verslinių žvejybos įrankių limitus trečdaliu“, – naujienų agentūra citavo LRT radijui kalbėjusią Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėją Ievą Žungienę.