Į tokių privilegijuotų vandens telkinių sąrašą įrašyti tik kai kurie
Molėtų ir Zarasų rajonų ežerai. Aplinkos ministerija rūpinsis rojaus
ežeruose žuvivaisa, o minėtų rajonų savivaldybės – infrastruktūra
žvejams. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kas iki šiol padaryta
„Žvejybos rojuje“?
Nieko nekainuojanti idėja
Aplinkos viceministras L. Jonauskas, paklaustas, kiek ministerijai kainuos projekto „Žvejybos rojus“ įgyvendinimas, paaiškino, kad papildomai nieko nekainuos, nors ministerija įsipareigojusi „Žvejybos rojaus“ vandens telkiniuose vykdyti žuvivaisos darbus. Bet tuo ministerija užsiima visoje Lietuvoje, ne tik Molėtų ir Zarasų rajonuose. „Kai 2013 m. mes pradėjome užsiimti žuvivaisa iš karto daugelyje vandens telkinių, buvo lyg tų žuvų pabarstymas po saują. Todėl nutarta pradėti galbūt nuo kelių regionų ir ten suleisti daugiau žuvų jauniklių, kad pasijaustų realus pokytis. Ir taip per 10 metų įveisti žuvis visuose Lietuvos vandens telkiniuose, siekiant atkurti žuvų išteklius. Todėl paskelbėme konkursą. Ir sakome, kad būtų gerai, jog savivaldybės susikurtų pridėtinę vertę. Taip sugalvotas projektas „Žvejybos rojus“, kuriam pinigų niekas neleis. Tiesiog siekiama, kad įžuvinimo darbų koncentracija vienoje ar keliose vietose būtų šiek tiek didesnė negu kitur. Bet tai nereiškia, kad į ežerą bus leidžiama žuvų daugiau negu į jį telpa“, – projekto „Žvejybos rojus“ reikšmę aiškino aplinkos viceministras.
Visose savivaldybėse vyksta įžuvinimo darbai. Tik kai kuriose ne visi vandens telkiniai yra įžuvinami. O Molėtų ir Zarasų rajonuose pagrindiniai vandens telkiniai, kurie pritraukia daugiausia žmonių, kuriuose žūklaujama, plėtojama rekreacija, įžuvinami daugiau. Tačiau, pasak viceministro, nereiškia, kad iš tų vandens telkinių dėl gausos žuvys šoks į krantą. „Toli gražu taip nebus. Žuvivaisa bus vykdoma pagal mokslininkų rekomendacijas“, – sakė L. Jonauskas.
Aplinkos viceministro nuomone, savivaldybės galės susikurti pridėtinę vertę, užsidirbti papildomai lėšų, verslininkai turės kuo užsiimti, šalia gyvenantys žmonės galės nuomoti valtis. Galimybę užsidirbti papildomų lėšų suprato visos 22 savivaldybės, dalyvavusios konkurse. Bet pasirinktos tik dvi. L. Jonauskas tiki, kad per 10 metų Lietuva bus žinoma visoje Europoje kaip „Žvejybos rojus“.
Telkiamos infrastruktūros kūrimo pajėgos
Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius apie jau nuveiktus ir numatytus atlikti darbus įgyvendinant „Žvejybos rojaus“ projektą „ŪP“ informavo: „Molėtuose telkiamas verslas ir vietos gyventojai bendrai veiklai. Birželio 11 d. verslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją. Tą pačią dieną buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp Molėtų r. savivaldybės administracijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos. Taigi kuriamas partnerysčių tinklas. Šiandien išaiškintos ir su Aukštaitijos nacionalinio parko bei Labanoro regioninio parko direkcija ir aplinkosaugininkais suderintos galimos valčių nuleidimo vietos.“
Kaip matyti iš informacijos, šiemet kol kas nieko konkretaus „Žvejybos rojaus“ labui nenuveikta. Savivaldybės pareigūnas paminėjo, kad šiuo metu pateikta Molėtų rajono savivaldybės paraiška Aplinkos ministerijai dėl projekto „Žvejybos rojaus“ informacinės sistemos kūrimas“. Pagal jį Molėtų ir Zarasų rajonų rojaus ežeruose ketinama atlikti batimetrinius tyrimus, išleisti informacinių leidinių, žemėlapių, sukurti mobilią aplikaciją, pastatyti informacinius stendus.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Molėtų r. agentūros vedėjas Rimas Veršelis pastebėjęs, kad į kai kuriuos ežerus buvo suleista žuvų jauniklių. Savivaldybės darbuotojai parinkinėjo vietas, kuriose bus įrengti privažiavimai, aikštelės automobiliams statyti. Pareigūno pastebėjimu, didelio meškeriotojų antplūdžio kol kas prie tų ežerų nėra. Tiesa, prie kai kurių ežerų netoli Molėtų pastarosiomis dienomis buvo daugiau žūklautojų. Kai kur, pavyzdžiui, Mindūnuose, jau iš tikrųjų galima kalbėti apie infrastruktūrą. Čia galima išsinuomoti valtį ar baidarę, nusipirkti žvejybai būtinų reikmenų.
Zarasai pasirengę meškeriotojų antplūdžiui
Zarasų savivaldybės mero patarėjo Arvydo Veikštos teigimu, pagal mokslininkų rekomendacijas, 2014 m. Luodžio, Asavo, Sartų ežeruose, Antalieptės mariose, Šventosios upėje Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo įveista sterkų, lydekų, šamų, upėtakių už 145 tūkst. Eur.
Gražutės regioninio parko iniciatyva prie Luodžio ežero suformuoti du sklypai viešajai infrastruktūrai. Šio ežero pakrantėje įrengtas pažintinis takas, apžvalgos bokštelis, valčių laikymo vieta. Salake įrengta stovyklavietė, paplūdimys, vaikų žaidimo aikštelė, vieta automobiliams statyti.
Sabalunkų kaime prie Luodžio ežero įrengtas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, valčių nuleidimo vieta bei stovyklavietės infrastruktūra neįgaliesiems: laužavietė, tualetai, takai, lieptai ir įlaipinimo į valtis aikštelės.
2013–2014 metais Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenė įgyvendino 22,5 tūkst. Eur projektą „Infrastruktūros sutvarkymas žvejybos vietų prieinamumui pagerinti Sartų ežero pakrantėje“, kurio metu išvalyta apie 3 tūkst. kv. m pakrantės, įrengta prieplauka, valčių nuleidimo vieta, pavėsinė, 4 lieptai, suoliukai poilsiui. Sartų ežero pakrantės 0,52 km ruože ties Dusetų miesteliu buvo pašalintos nendrės ir pakrantėje susidaręs organinis sluoksnis. Šio projekto vertė – 87 tūkst. Eur.
Rajono savivaldybės iniciatyva 2014–2015 metais sezono metu prie Luodžio, Asavo, Sartų ežerų pastatyti konteineriai atliekoms surinkti, vykdomas jų išvežimas. Šie darbai savivaldybei kainuoja apie tūkstantį eurų.
Šių metų „Žvejybos rojaus“ įgyvendinimo plane numatyta parengti rekreacinės žūklės strategiją ir jos įgyvendinimo planą bei žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo planą, taip pat vykdyti žuvų bendrijų tyrimus, tęsti žuvų įveisimą, suformuoti du žemės sklypus viešajai infrastruktūrai ir valčių įleidimo vietoms, Degučių kaime įrengti privatų „Žvejybos rojaus“ lankytojų centrą, sukurti interneto svetainę, išleisti informacinį žemėlapį, apimantį „Žvejybos rojaus“ teritoriją, ir kitus informacinius leidinius.
„Žvejybos rojus“ – parama kaimo turizmui
Kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas džiaugiasi Aplinkos ministerijos sumanymu įkurti „Žvejybos rojų“ meškeriotojams. Jo teigimu, žvejyba ir meškeriojimas yra besąlygiškai susiję su keliavimu, turistavimu, laisvalaikio praleidimu kaime. Molėtų ir Zarasų rajonuose „Žvejybos rojus“ turės labai didelės įtakos žuvų išteklių didėjimui. Šie rajonai turės didelę trauką.
Kai kas priekaištauja, kodėl pasirinkti būtent šie rajonai. L. Žabaliūno nuomone, diskutuoti, kodėl lėšų skiriama vieniems, yra beprasmiška. Labai geras pavyzdys, kad lėšos iš pradžių nukreipiamos į vieną regioną, kad įsisuktų geros iniciatyvos. Šiuo metu Lietuva nepajėgi visų vandens telkinių paversti „Žvejybos rojumi“. Juk visi dideli darbai prasideda nuo mažų.