Kadaise vietos gyventojai jame ganė gyvulius, šienavo, todėl bėgant metams čia susiformavo didele rūšių įvairove pasižyminti gamtinė buveinė su pavieniais senais ąžuolais, gamtininkų vadinama „medžiais apaugusiomis ganyklomis“.
„Tai labai reta gamtinė buveinė, saugoma visoje Europoje, – aiškina ilgametis Aukštaitijos nacionalinio parko ekologas Tautgirdas Masiulis. – Buveinę formuojantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis šalies palikimas, puošiantis mūsų kraštovaizdį, bet ir unikali gyvenamoji vieta daugeliui rūšių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys ąžuolai senoliai, su kuriais buveinėje yra susiję keli šimtai gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Dalis šių rūšių yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose, todėl jų išlikimas priklauso ir nuo medžiais apaugusių ganyklų likimo.“
Pasak gamtosaugos specialisto, medžiais apaugusių ganyklų buveinės Lietuvoje susiformavo ilgą laiką ganant gyvulius plačialapių ir mišriuose miškuose arba po miško lydymo. Tačiau XX a. pradžioje intensyvėjant žemės ir miškų ūkiui, dauguma tokių buveinių arba užaugo mišku, arba buvo paverstos į atviras žemės ūkio naudmenas. Sovietmečiu šios buveinės beveik visiškai išnyko uždraudus miškuose ganyti gyvulius bei pradėjus masinę žemių melioraciją.
„Ginučių ąžuolyne buvo gausiai aptinkamos retosios augalų rūšys, tokios kaip sibirinis vilkdalgis, paprastasis kardelis, vyriškoji gegužraibė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, taip pat dabar jau išnykusios švedinė kiaulpienė, pievinis plauretis, siauralapė plautė, – vardija ekologas Tautgirdas Masiulis. – Deja, nutrūkus gyvulių ganymo tradicijai, neprižiūrimas ąžuolynas ėmė keistis. Buvusios atviros pievos su pavieniais stambiais ąžuolais ėmė užaugti menkaverte augalija. Pradėjo įsigalėti krūmai, formuotis aukštaūgė žolinė augmenija, ir daugelis retų rūšių buvo paprasčiausiai nustelbtos.“
Tačiau dar ne viskas prarasta ir į pagalbą gamtai ateis gamtosaugos specialistai ir ūkininkai. „Įveikę daugelį derinimo procedūrų, susitarę su privačių žemių savininkais, netrukus pradėsime buveinės atkūrimo darbus“, – teigia T. Masiulis. – Ąžuolyne bus šalinami menkaverčiai medžiai ir krūmai, palaipsniui bus šienaujama, o dalyje teritorijos ganysis gyvuliai.“ Dėl savo ypatingos vertės, Ginučių ąžuolynas yra įtrauktas į tarptautinį ekologinį tinklą „Natura 2000“, o jo tvarkymas vykdomas įgyvendinant LIFE programos integruotąjį projektą „Naturalit“. Projektu siekiama visoje Lietuvoje užtikrinti vertingiausių gamtinių teritorijų, patenkančių į „Natura 2000“ tinklą, apsaugą.
„Noriu iš anksto perspėti ir nuraminti vietos gyventojus ir nacionalinio parko lankytojus, jeigu iš pirmo žvilgsnio pasirodytų, kad toje vertingoje teritorijoje vykdomi kirtimai, – aiškina gamtosaugos ekspertas T. Masiulis. – Pašalindami Ginučių ąžuolynui nebūdingus menkaverčius medžius ir krūmus, mes sudarysime sąlygas ten sugrįžti vertingoms Raudonosios knygos rūšims ir toliau klestėti unikaliai gamtinei buveinei, kurios išskirtinis bruožas – mūsų nacionalinis pasididžiavimas – ąžuolai.“
Lietuvoje iš viso sutinkami 54 skirtingi gamtinių buveinių tipai. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės. Medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje yra visiška retenybė – jos sudaro vos 0,1 proc. nuo visų Lietuvoje kartografuotų Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, todėl jų išsaugojimas yra didelis prioritetas.