Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.
Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą.
Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių – lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.
Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantmečio prieš Kristų čia gyvenusių žmonių kasdienybę.
Prokuratūra pabrėžia, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, ši yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.