„Visi žinome apie klimato kaitą ir grėsmingus jos padarinius, tačiau vien žinojimo ir kalbų nepakanka. Džiaugiuosi, kad galime kartu su švietimo bendruomene imtis realių veiksmų. Ir šios 10 000 eglių, kurias pasodinome – tik pradžia. Labai ačiū visiems iniciatyvos dalyviams. Jaučiu bendrystę ir džiaugiuosi, kad švietimo bendruomenę subūrė didesnis tikslas“, – sakė programą „Erasmus+“ Lietuvoje administruojančio Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė.
Anot D. Šutinytės, šiemet 35-metį švenčianti programa „Erasmus+“ prisideda prie Europos žaliojo kurso ir puoselėja tvarumo vertybes. Programa, skatindama mobilumą ir keliones mokymosi tikslais, be teigiamos naudos dalyviams bei visuomenei, prisideda prie klimato taršos. Todėl vienas iš naujojo „Erasmus+“ etapo prioritetų – aplinkos tausojimas ir klimato kaitos mažinimas.
„Erasmus+“ jungia gausią švietimo ir jaunimo organizacijų bendruomenę – vien per pastaruosius aštuonerius metus, Lietuvoje programos projektus įgyvendino 3 tūkst. organizacijų, jose dalyvavo 145 tūkst. dalyvių. Todėl „Erasmus+“ atlieka svarbų vaidmenį, įtraukiant mokinius, tėvus ir platesnę bendruomenę į pokyčius, kurie padės Europai iki 2050-ųjų tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be tvarumo iniciatyvų, tokių kaip miško sodinimas, programa „Erasmus+“ taip pat numato papildomas finansines paskatas tiems žmonėms, kurie pasirinks tvaresnes keliavimo priemones.
„Erasmus+“ miško iniciatyva siekiama auginti programos dalyvių žinias apie tvarumą, stiprinti bendrąsias Europos Sąjungos vertybes, įtrauktį ir įvairovę bei suburti skirtingų švietimo sričių bendruomenę.
Švietimo atstovai neliko abejingi – prie iniciatyvos prisijungė bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklų, aukštojo mokslo institucijų, jaunimo organizacijų atstovai.
„Mūsų bendruomenė jau daugelį metų plėtoja ekologines ir aplinkosaugos idėjas. Stengiamės savo ugdytiniams padėti geriau suprasti darnaus vystymosi principus, tad mielai jungiamės į tokias iniciatyvas. Be to, mokiniams tai – puiki galimybė dar kartą susiburti, pabendrauti, o jaunesniesiems gimnazijos mokiniams – susipažinti su programa „Erasmus+“, – sakė Vilniaus statybininkų rengimo centro projektų koordinatorė Aldona Lukminienė.
Miškas buvo sodinamas bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija ir miškininkais profesionalais, kurie padėjo pasirinkti tinkamiausią medžių rūšį, vietą, tinkamai suorganizuoti procesą ir renginio dieną pravedė instruktažą.
Nemenčinės regiono padalinio Miško auginimo specialistas Povilas Auglys pasakoja, kad tinkamiausią medžių rūšį padiktuoja pati augavietė – daug kas priklauso nuo dirvos derlingumo, kitų sąlygų. Anot specialisto, šiuo atveju, eglė puikiai tinka, o, pavyzdžiui, ąžuolui jau reikėtų derlingesnės dirvos. Yra ir kitų momentų – pavyzdžiui, eglė iš pajūrio negali būti sodinama Vilniuje.
Anot P. Auglio, be medžių rūšių projektavimo, sodinant mišką, taip pat svarbu užtikrinti ir atstumus tarp naujų sodmenų, tinkamą jų paruošimą ir kitas aplinkybes. Želdinių šaknys yra išmirkomos specialiame gelyje, kuris padeda išlaikyti šaknų hidrologinį režimą arba sulaikyti drėgmę. Taip pasodinti medžiai gali sėkmingai prigyti ir nelaistomi.