„Artimiausias darbas – apsaugoti kitas šakas, įvertinti, ar jose nėra tokių pavojų. Šiaip, ąžuolas atlaikė viską – sniegą, žiemą, vėją, lyg ir nejautėme, kad gali būti kažkokių pavojų“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
„Prie kitų šakų galbūt papildomos atramos bus statomos ar specialistai pažiūrės, kaip esamos atramos – ar jos geros“, – teigė jis.
Jo teigimu, lūžusią šaką laikiusi atrama neseniai buvo pakeista, nes senoji buvo apipuvusi.
Pasak A. Stanislovaičio, šiuo metu žalą paskaičiuoti sunku, taip pat sudėtinga įvardinti ir šakos lūžimo priežastį.
„Žalą paskaičiuoti kol kas neturime metodikos, nes šakoje buvo puvinys, tai gamtinis procesas, dabar mes tiesiog žiūrime, ką turime padaryti, kad kitur lūžiai neįvyktų (...) 100 proc. atsakymo turbūt jau niekas nepasakys, kodėl šaka lūžo, bet pirminis vertinimas toks, kad šaka turi vidinį puvinį, ta šaka ilga ir tiesiog lūžo“, – teigė tarnybos direktorius.
Jis taip pat sakė negalintis pasakyti, ar šakos lūžimui turėjo įtakos atramos keitimas.
„Kiek tas procesas turėjo įtakos, nežinau net, kas galėtų įvertinti, tai yra gamtiniai dalykai. Senas medis, puviniai – labai sunku tiksliai vertinti“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.
Stelmužės ąžuolą keturios naujos medinės atramos parėmė kovo pradžioje. Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad šaka lūžo kovo 31 dieną.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba anksčiau teigė, kad prieš atliekant šiuos darbus buvo konsultuotasi su ekspertais.
Stelmužės ąžuolas – bene žinomiausias gamtos paminklas, vienas seniausių Europoje ir seniausias bei storiausias medis Lietuvoje, jo amžius gali siekti apie 1,5 tūkst. metų ir daugiau.
Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų Stelmužės ąžuolas stiebiasi 19 metrų.
Šio ąžuolo genams išsaugoti iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose, vienas Stelmužės ąžuolo „proanūkis“ auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro sostinės Antakalnio mikrorajone.