Šamas tikrai turi santykinai didelę galvą ir plačias žiotis, kuriose yra daugybė smulkių dantukų, skirtų aukai sulaikyti. Kūnas ties galva apvalus, o uodeginė kūno dalis ilga, iš šonų plokštėjanti ir žemėjanti. Nugara tamsiai žalsva, šonai pilkšvai gelsvi, dėmėti. Pilvas baltas, išmargintas juodai melsvomis dėmelėmis. Arti galvos yra labai mažas nugarinis pelekas, o ilgas analinis pelekas jungiasi su uodeginiu peleku kurie yra tamsios spalvos. Oda be žvynų, minkšta, gleivėta. Šamą labai lengva atskirti nuo kitų žuvų: burnos srityje puikuojasi 3 poros ūsų: ant viršutinio žando - 1 pora ilgų, o ant apatinio – 2 poros trumpų. Apie šamų dydį yra pačių įvairiausių duomenų.
Pagal FishBase, didžiausias matuotas šamo ilgis buvo 5 metrai, svoris 306,0 kg, o amžius – 80 metų. Bet amerikiečių zoologas Deividas Villeris savo knygoje „Žuvys – žudikės” rašo, kad šių žuvų ilgis gali siekti 6,3 metro, o kai kuriuose vandens telkiniuose pasitaiko egzempliorių, sveriančių apie puse tonos. Pasak Sabanejevo, „geromis sąlygomis šamai užauga labai dideli. Baltijos baseino upėse, taip pat, kaip ir aukštutinės Volgos intakuose, jie retai kada būna didesni nei 5 (82 kg) pūdų, bet Oderyje pasitaiko didesnių šamų: štai 1830 metais buvo pagautas 400 kg, tai yra beveik 25 pūdų egzempliorius. Patys didžiausi šamai gyvena, arba tiksliau gyveno, Dniepre, kur, pasak liudininko Keslero, buvo pagautas šamas, kurio ilgis buvo daugiau nei 2 sieksniai (4,25 m) ir svėrė 18 pūdų (295 kg)“.
Šamas yra paplitęs Europoje ir Azijoje, Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinuose, išskyrus šiaurės Švediją ir Suomiją. Natūraliai gyvena ir kai kuriose Egėjo jūros bei Turkijos upėse. Likusioje Viduržemio jūros dalyje buvo labai sėkmingai introdukuotas, kai kuriais atvejais – introdukcijos poveikis buvo neigiama vietinėms rūšims. Yra Berno konvencijos saugomų rūšių sąraše.
Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas: jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamas yra nemėgstanti keliauti, dešimtis metų gyvenanti vienoje ir toje pačioje duobėje, ypač mažesnėse upėse, žuvis. Iš savo duobės išplaukia tik pamedžioti, dažniausiai tik naktimis ir toli nenuklysta. Tačiau šamo gyvenimo negalima pavadinti visiškai naktiniu, nes jis gana aktyviai medžioja ir paryčiais, kartais į paviršių išlenda dieną. Šamai ypač nerimsta prieš audrą ir per audrą: naktinės audros metu šamai godžiai griebia maistą, jei tik jį randa netoli paviršiaus.
Vienoje duobėje paprastai gyvena vienas ar du šamai. Jei maisto upėje daug, o duobė didelė, duobėje gali gyventi ir daugiau šamų. Jei dėl kokių tai priežasčių šamas palieka duobę, (yra sugaunamas ar pan.) jo vietą greitai užima kitas. Šamų bandose individų svoriai ir dydžiai maždaug panašūs. Mažuosius gana dažnai tiesiog suvalgo jų didesnieji giminaičiai, jeigu jie nesusiranda kitos duobės. Nuo to laiko kai šamas atsibunda iš po žiemos miego iki neršto praeina mažiausiai 1 – 2 mėnesiai. Tuo metu šamai ypač aktyviai maitinasi neršiančia žuvimi. Šamai lytiškai subręsta trečiaisiais - ketvirtaisiais gyvenimo metais, patelės produkuoja, priklausomai nuo dydžio, nuo 11 000 iki 480 000 ikrelių. Šamai neršia gegužės–birželio mėnesiais, kai vanduo sušyla iki 18 – 19 laipsnių. Pavasarį patinai ir patelės laikosi poromis ir šamų porelė paprastai neišsiskiria, kol neišsirita mailiukas. Šamai ikrus deda vandens telkinių pakraščiuose, ant vandens augalų ar medžių šaknų.
Įdomu tai, kad šamo patinas surenčia iš augalų liekanų lizdą ikrams, kartais tam panaudoja ir gluosnių šaknis. Ikreliai vystosi labai greitai ir jau po dviejų parų prasideda lervučių ritimasis. Todėl šamui ilgai saugoti savo lizdo netenka. Jaunikliai minta bestuburiais organizmais, suaugę šamai – moliuskais, kitomis žuvimis, varlėmis, vėžiais, vandens paukščiais. Jauni šamukai iki 5 – 6 metų auga labai greitai: pirmąjį rudenį šamukai jau sveria apie pusę kilogramo, o 5 metų šamukai sveria jau apie 8 kg.
Lietuvoje šamai sutinkami Kuršių, Kauno ir Elektrėnų mariose, Nemune, Neryje, Aukštaitijos Šventojoje, daugelyje ežerų, priklausančių Šventosios ir Žeimenos baseinams, Trakų, Žiežmarių rajonų ežeruose, retkarčiais Daugų ir kai kuriuose Lazdijų bei Veisiejų rajonų ežeruose.
Šamo mėsa yra labai vertinama gurmanų, todėl jie yra gaudomi ir verslinės žūklės įrankiais. Rūkytas visas šamas ar jo gabalėliai yra nereta pobūvio stalo puošmena. Tačiau labiausiai jis išgarsėjęs kaip sportinės žūklės objektas. Daug žmonių vyksta meškerioti šamų į Ispanijos ar Italijos upes, Volgos delta ar Dnieprą. Tačiau tai nėra taip paprasta. Meškeriotojas norintis mėgautis sėkminga šamų žvejyba turi rasti šamo medžioklės kelią. Vidurvasarį šamas retai nukrypsta nuo savo „kurso“ ir, be to, medžiodamas palieka pėdsaką – šviesią šliūžę paskui save seklumose. Akylas meškeriotojas stebėdamas upę ir tikėtinas šamų vietas gali pastebėti kylančius burbuliukus šamui plaukiant savo trasa. Šamui privilioti naudojama „kvaklė“ – specialiai uždrožtas medinis ar iš kitos medžiagos pagamintas įrankis, kurio pagalba galima išgauti garsą, kuris vilioja šamus. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kas priverčia šamus pakilti prie garso šaltinio ir griebti žvejo į atitinkamą gylį nuleistą masalą. Šiuo būdu gaudant šamus, reikia tykaus ir ramaus oro.
Galima šamų pagauti ir Lietuvoje. Štai 2013.07.03. meškeriotojas pagavo didžiulį šamą Kauno mariose. Milžinišką šamą ant kranto išvilkę meškeriotojai diskutavo, kiek jis galėtų sverti. „Kokį šimtą sveria“, - spėjo vienas. „Kaip bekonas!“ - stebėjosi kitas. Keturi vyrai nešė šamą į automobilį ir juokėsi – šis į transporto priemonę netelpąs. Betraukiant žuvį, šamas sulaužė meškerę. Jį ištraukę vyrai išmatavo laimikį. Žiniasklaidoje buvo pranešta, kad šamo ilgis - 227 cm, svoris - 76 kg. Didžiausias pasaulio rekordų lentelėje užregistruotas šamas svėrė 327,00 kg ir buvo pagautas Dniepro upėje Ukrainoje. Europos meškeriotojai teigia, kad jų rekordas yra 134,97 kg šamas, sugautas Po upėje Italijoje 2010 metų kovo 11 dieną. Lietuvoje didžiausias registruotas šamas buvo pagautas Nemune ties Rusne tinklais: jis svėrė 95 kilogramus.
Pasakojimais ir legendomis apipinta, didžiausia Lietuvos plėšri žuvis namisėda šamas tikrai nenusileidžia savo pretendentams kovoje dėl Lietuvos nacionalinės žuvies titulo.
Ši žuvis yra pretendentė tapti Lietuvos nacionaline žuvimi. Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti organizatorių „Facebook“ paskyroje.