Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) - vieni iš įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą. Šaltiniuotuose upelio pakrantėse randama retų rūšių žiedinių augalų bei dumblių. Birželį čia pražysta lietuviškosios orchidėjos – gegūnės.
Svilės šaltiniai paskelbti hidrogeologiniu gamtos paminklu. Įkūrus Kurtuvėnų regioninį parką, šaltiniams ir aplinkiniams miškams suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas. 2005-aisiais Svilės šaltiniai įrašyti į Europos Sąjungos buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.
Svilės šaltinių vanduo yra gėlas, beskonis, bekvapis, nekalkingas, vidutinio kietumo. Pagal cheminę sudėtį tai hidrokarbonato magninis kalcio vanduo.
Ventos - Dubysos senslėnio pietinė pašlaitė, kurioje trykšta Svilės šaltiniai, galėjo susiformuoti prieš 15 - 16 tūkstančių metų. Profesorius Ričardas Kazlauskas ant šaltinio akmenų aptiko ledynmečio reliktinio vabzdžio - arktinės apsiuvos lervų. Tai vienintelė žinoma vieta Lietuvoje, kur gyvena šie vandens cheminiam užterštumui labai jautrūs vabzdžiai.
Mūsų protėviai tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių, padeda pasveikti. Svilės šaltiniai taip pat vadinami stebuklingais, žmonės jų vandenį dažnai naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti.
Anot vietos gyventojų, prieš karą verdenių būta daugiau ir didesnių. Kartais vanduo iš žemės išsiverždavo fontanais. Dėl melioracijos ir kitokios žmogaus veiklos didelė dalis versmėto ploto užpelkėjo. Šiandien šaltinio verdenių pulsas - ne didesnis, kaip trys centimetrai.
Apie Svilės šaltinių „akis“ pasakojama sena legenda: Šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas. Kartą viena senutė poną prakeikė, ir šis su visu dvaru nugarmėjęs po žeme. Jis vis dar bando išsikapstyti, todėl vanduo kunkuliuoja...
Svilės pavadinimą šaltiniai gavo iš šalia esančio kaimo. Vietovardis siejamas su žodžiu svilti (degti). Manoma, jog kadaise šiose apylinkėse būta sudegusio miško ar gyvenvietės.
Netoli šaltinių yra paslaptinga Svilės kryžių kryžkelė, kurią žmonės vadina šventa vieta. Tarp Svilės upelio ir vandens malūno galima pamatyti XIX amžiuje statyto Ventos - Dubysos perkaso šliuzo liekanas.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Kur nusifotografuoti? Svilės šaltiniai yra Svilės kaime, Šaukėnų sen., Kelmės rajone. Koordinatės 433725, 6190044 (LKS). Šaltinius pasieksite vykdami keliu Bubiai – Ramučiai (215 kelias) 14 km nuo Bubių kaimo dešinėje yra medinė nuoroda „Svilės šaltiniai“. Pasukę dešinėn sekdami rodykles už 1,7 km privažiuosite automobilių stovėjimo aikštelę. Nusifotografuokite ant tiltelio prie didžiausių Lietuvoje Svilės šaltinių.