Tirpstantis sniegas ne tik džiugina pavasario pasiilgusius, bet ir apnuogina mūsų visuomenės problemas. Iš po tirpstančio sniego pasirodo ne tik pirmieji daigai, bet ir kalnai šiukšlių, kurias lengva ranka į pakeles, griovius ir laukymes patys suvertėme.
Kieno šiukšlės miške?
Į redakciją kreipėsi vilnietė, po žiemos miesto pakraštyje vienoje laukymėje aptikusi kalną šiukšlių – krūvą nebenaudojamų baldų, o kartu - ir šaldytuvo liekanas. Moteris teiravosi, ką tokiu atveju reikėtų daryti, kokioms tarnyboms pranešti, kad šiukšlės būtų išvežtos, o kaltininkai nubausti.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente buvome informuoti, kad tai yra seniūnijos reikalas, o seniūnijoje taip pat nepavyko rasti žmogaus, į kurį tokiais atvejais galima būtų kreiptis. Kol valdininkai rodė pirštu vieni į kitus, senas šaldytuvas ne tik gadino vaizdą, bet ir skleidė į aplinką pavojingas medžiagas.
Pavojus sveikatai
Visos elektronikos atliekos visų pirma skleidžia magnetinius laukus, kurie yra labai žalingi žmonėms bei jų sveikatai.
Be to, elektronikos prietaisų sudėtyje yra aplinką teršiančių medžiagų: sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo) ir halogenintų medžiagų (chlorfluormetano (CFC), polichlorinuoto bifenilo (PCB), polivinilchlorido (PVC) ir bromintų, ugnį slopinančių medžiagų).
Daugelis jų yra toksiškos ir, patekusios į aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, švinas gali pažeisti nervų sistemą, neigiamai paveikti širdį ir kraujagysles, pakenkti inkstams. Kadmis pažeidžia smegenis. Be to, įvairūs magnetai, esantys elektroniniuose prietaisuose, skleidžia spindulius, kurie kenkia žmonėms. Šaldytuvuose naudojamos freono dujos, patekę į aplinką, ardo ozono sluoksnį.
Daugiau nei pusė atliekų ... dingsta
Statistika apie nenaudojamos elektronikos surinkimą stulbinanti. Žiniasklaidoje skelbiami duomenys, kad apie 30 proc. Lietuvoje susidarančių elektroninių atliekų surenka gamintojai ir importuotojai, apie 10 proc. patenka į sąvartynus, o net apie 60 proc. elektronikos atliekų likimas nėra aiškus.
Kiekvienuose namuose kartais atsiranda elektronikos atliekų, tačiau žmonės dažnai susiduria su informacijos trūkumu, kur reikėtų tas atliekas dėti. Dėl to neretai pavojingos elektronikos atliekos išmetamos į buitinių atliekų konteinerius, iš kur nukeliauja į sąvartynus ir „praturtina“ mūsų aplinką pavojingomis medžiagomis. Visiškai aplinkai abejingi žmonės senus šaldytuvus, televizorius ar kitą stambesnę techniką palieka pakelėse, pamiškėse, kur iš atliekų pavojingos medžiagos prasiskverbia į gruntą, iš kurio per vandenį sugrįžta jiems patiems, augalijai ir gyvūnams.
Atliekas patikėkite specialistams
Tiems, kas stokoja informacijos apie elektronikos atliekų tvarkymą, būtina žinoti, kad jie savo sugedusį šaldytuvą, televizorių ar kompiuterį gali atiduoti savivaldybių stambių ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėse. Tokias atliekas taip pat privalo priimti prekybos centrai, prekiaujantys elektronikos prietaisais.
Elektronikos atliekas taip pat galima atiduoti bendrovėms, užsiimančioms atliekų tvarkymu, pvz. bendrovė „Žalvaris“, turinti savo atstovybes praktiškai visuose didžiuosiuose miestuose.
Aplinkosaugos specialistai ragina neatiduoti senos elektronikos nelegaliems šiukšlių surinkėjams, nes jie dažniausiai parduoda tik metalą, o pavojingas medžiagas arba išmeta, arba presuoja kartu su metalo laužu, o taip pavojingos medžiagos patenka į gamtą.
Taip pat specialistai ragina neardyti elektronikos patiems, nes taip galite pakenkti ne tik aplinkai, bet ir sau pačiam. Elektronikos atliekas surinkti ir perdirbti gali tik tos įmonės, kurios turi tam reikalingą licenciją, o darbuotojai yra išmokyti dirbti su pavojingomis atliekomis.