„Projekto pirmoje dalyje buvo numatyta atlikti aklimatizaciją, pasitikrinti ir suderinti komandos lipimo veiksmus struktūriškai panašiame, bet trumpesniame maršrute negu Eigerio šiaurinė siena, bei pasitikrinti filmavimo įrangos galimybes realiomis sąlygomis“, - teigė A. Bazys.
Anot jo, atsižvelgiant į esamas oro sąlygas, buvo išnaudotos visos galimybės šių planų įgyvendinimui. Įkopimas į Aiguille du Midi viršūnę šiaurine siena parodė komandos stipriąsias ir silpnąsias vietas, leido išanalizuoti taktiką bei įvertinti tai, ką joje reikia keisti.
„Kreipėme dėmesį į kopimo greitį - nors techninės maršruto dalies aukštis apie 600m., o visas paaukštėjimas apie 1600m., tam tikrose atkarpose lipimo greitis buvo per mažas. Taip pat įvertinome vaizdo medžiagos kokybę – kai kurie siužetai buvo produktyvus, kai kurie neturintys dideles vertės būsimam filmui. Pasitikrinome komandos psichologinį pasiruošimą aukščio sąlygomis - ypatingų pastebėjimų nėra - visi dirbo stabiliai. Namo grįžome visi kartu“, - pasakojo alpinistas.
Vaizdo operatoriai padarė tam tikra įdirbį būsimo filmo siužetams, patikrino įrangos darbą šalčio ir kalnų sąlygomis, įvertino atstumus – technika veikė stabiliai, pirkti kitų kamerų ir įrangos nereikės.
„Deja, šios savaitės oro sąlygos - iškrentantis didelis kiekis sniego bei vėjas 3000-4000 metrų aukštyje - neleido pradėti kopimo. Šios sąlygos sukelia pavojų dėl blogo matomumo bei šalčio nespėti laiku įkopti į viršūnę,taigi yra didelė galūnių nušalimo tikimybė“, - teigė A. Bazys.
Anot pašnekovo, šiuo metu komanda yra aklimatizavusi, techniškai ir psichologiškai pasiruošusi kopimui bei 2-3 savaites stebės orus: „Esant minimaliai 4 dienoms stabilaus oro iš karto išvyksime prie Eigerio šiaurinės sienos. Kodėl 4 dienos? Po sniego ir pūgų būtinos bent 2 dienos tam, kad susigulėtų ir šiek tiek sukietėtų iškritęs sniegas dėl lavinų pavojaus, ir minimaliai dar 2 -3 dienos gero oro kopimui. Štai tokios prognozės. Jei ne, mūsų laukia sunkus vėlyvas ruduo.“