„Delfi“ skaitytojas Tadas užfiksavo liūdnai atrodantį vaizdą: konteinerius, išvirtusiomis šiukšlemis, ir nešvarą aplinkui.
„Kur prieš pusšimtį metų stovėjo vienas pagrindinių sostinės simbolių – šimtametė Didžioji Vilniaus sinagoga, ten, kur įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, kur būsto kvadratinio metro kaina siekia 4500 eurų, o teritorija pripažinta UNESCO pasaulio paveldu, toks vaizdas.
Kasdien, vedant vaiką į darželį, atviruose konteineriuose rausiasi tuntai paukščių, benamių ir narkomanų. Ištrauktuose ir ištampytuose kūdikių vystykluose minta žiurkės, o kelias nuklotas maisto atliekomis, šukėmis ir kitomis po visą perimetrą vėjo blaškomomis šiukšlėmis“, – rašė Tadas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teigė, kad ši problema jau yra sprendžiama.
„Metų pradžioje situacija buvo aptarta su šios vietos aplinkinių namų gyventojais, o iki šio mėnesio pabaigos bus įrengtos visos 4 rakinamos talpyklos, dėl kurių buvo susitikimo metu buvo nuspręsta“, – sakė jis.
Sostinės Vokiečių gatvėje įrengiamos keturios rakinamos atliekų konteinerių talpyklos, rašoma ir Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus internetiniame puslapyje. Taip sprendžiama atliekų tvarkymo problema šioje gatvėje ir aplinkiniuose kiemuose. Perpildyti konteineriai, komercinės pakuočių atliekos šiame kieme nuolat sukeldavo netvarką, provokuodavo nesutarimus tarp kaimynų, priviliodavo paukščius ir kitus gyvūnus, kurie atliekas išnešiodavo po visą teritoriją.
Dėl siaurų senamiesčio gatvių, laikantis higienos normų reikalavimų, yra sudėtinga surasti pakankamai vietų, kuriose būtų galima įrengti papildomas konteinerių aikšteles. Iki šiol esamais, gyventojams skirtais konteineriais naudojosi pašaliniai asmenys, tad net ir kasdien išvežant atliekas, konteineriai persipildydavo. Daug pakuočių atliekų primesdavo šalia veikiantys verslai.
„Rakinamos talpyklos padės užtikrinti, kad konteineriais naudotųsi tik tie gyventojai, kuriems priskirti konteineriai, atliekų neišnešiotų gyvūnai, būtų užtikrinama higieniška ir estetiškai patraukli aplinka tiek gyventojams, tiek senamiesčio svečiams“, – pranešime teigia „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ vadovė Justina Prunskienė.
Pirmąja talpykla bus įrengta liepos paskutinę savaitę. Rugpjūtį bus įrengtos dar trys tokios pat rakinamos talpyklos Vokiečių gatvėje. Kiekvienoje talpykloje bus eksploatuojamas atliekų konteinerių komplektas, kuris susidės iš penkių mišrių atliekų konteinerių (1100 l), trijų plastiko/popieriaus/metalo konteinerių (1100 l), ir vieno stiklo konteinerio (660 l). Trys tokios talpyklos bus skirtos gyventojų atliekoms šalinti, o viena talpykla bus skirta juridinių asmenų atliekoms.
Talpyklos bus rakinamos kodinėmis spynomis. Užbaigus talpyklų montavimo darbus ir įtraukus jas į atliekų surinkimo infrastruktūrą, jų užraktų kodai bus perduoti namų administratoriams. Būtent namų administratoriai yra įpareigojami kodus perduoti gyventojams. Jiems taip pat yra paskirta atsakomybė, kad kodai nepatektų į svetimas rankas ir konteinerių patalpomis nepradėtų naudotis pašaliniai asmenys. Griežtai draudžiama gyventojus supažindinti su užrakto kodais viešai – kabinant skelbimus laiptinėse, prie įėjimų į gyvenamąsias patalpas, ar šalia talpyklų. Gyventojai, negavę kodo, yra kviečiami kreiptis į savo namo administratorių.
Kol yra įrenginėjamos rakinamos konteinerių patalpos bei keletas savaičių po įrengimo, gyventojai taip pat dar galės naudotis šiuo metu eksploatuojamais antžeminiais konteineriais. Vėliau šie konteineriai bus išvežti.
Kasmet ES susidaro 2,2 mlrd. tonų atliekų. Daugiau nei ketvirtadalį jų (27 proc.) sudaro komunalinės atliekos: kasdienės atliekos, kurias renka ir tvarko savivaldybės bei kurias daugiausia sukuria namų ūkiuose. Duomenys rodo, kad atliekų kiekis ir jų tvarkymo būdai ES šalyse labai skiriasi, tačiau pastebimas perėjimas prie didesnio atliekų perdirbimo ir mažesnio jų šalinimo sąvartynuose.
Siekdama mažinti atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai, ES patvirtino ambicingus perdirbimo ir sąvartynų tvarkymo tikslus, taip pat dirbama pakuočių atliekų srityje. Siekiama skatinti perėjimą prie tvaresnio modelio, vadinamo žiedine ekonomika.