Negali patekti prie ežero
Gyventoja pranešė, kad negali patekti prie vieno iš ežerų Trakų rajone, ji rašė: „Užtvertas servitutinis kelias, vedantis link ežero pakrantės. Aklinai aptverta teritorija, neįmanoma prieiti prie pakrantės.“
Trakų rajono savivaldybė informavo, kad neturi duomenų, ar nuotraukoje užfiksuotas užtvertas kelias yra servitutinis. Ji sakė, kad tai yra privati teritorija, Trakų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliai jos nekerta.
Kadangi Valstybinę žemės naudojimo kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, kreipėmės į ją. Tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis atsakė, kad jei tai, ką rašo gyventojas, yra tiesa, reikia atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrą vietoje ir fiksuoti pažeidimą.
Priėjimas turi būti laisvas
A. Gelžinis primena, kad žemės sklypų savininkai ir kiti žemės naudotojai privalo leisti asmenims laisvai prieiti prie paviršinių vandens telkinių pakrančių.
Anot jo, Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo santykius ir sąlygas, nustatyta žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis.
Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.
Jis teigia, kad nuo 2019 m. reikalavimus vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsniai.
„Svarbu įsidėmėti, kad 5 m žemės juosta palei vandens telkinį negali būti užtverta ne tik tvoromis, bet ir kitais statiniais, įrenginiais, želdiniais ar medžių ir krūmų liekanomis, kliudančiomis eiti pakrante.
Net ir tveriant tvorą leistinu atstumu nuo vandens telkinio reikėtų nepamiršti pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas. Tvorų statymo klausimais reiktų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Pravažiavimą prie vandens telkinių draudžiančių kelių ženklų statymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jei kelias yra valstybinės reikšmės (rajoninis, krašto ar magistralinis), tuomet eismo organizavimo klausimus sprendžia VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su savivalda.
Sprendimą dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo valstybinėje žemėje paprastai priima savivaldybės administracija arba VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai ar savivaldybei (municipalinei administracijai) priėmus sprendimą įrengti tam tikrus kelio ženklus, yra paruošiami jų įrengimo projektai ir pateikiami derinti Lietuvos kelių policijai“, – aiškino jis.
Gresia atsakomybė
A. Gelžinis sako, kad saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, jog, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.
Jei žemės sklypo savininkas nori legaliai pasistatyti kelio ženklą savo privačiame sklype, jis turi suderinti tai su vietos pareigūnais.
Atsakomybė už savavališką techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, nesuderinus su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Anot jo, už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik apie teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir apie pareigą ją sutvarkyti.
Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams, sako A. Gelžinis, Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą / sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.
Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus).
Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Lietuvos Respublikos specialiojo žemės naudojimo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrus nuo vandens telkinio kranto, išskyrus tam tikrus, išimtinius atvejus.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 290 eurų.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką, sakė pašnekovas.