Skaitytojas sakė, kad sodinukai sudėti krūvomis ir palikti, kai kurie jų nužiūvę.
Valstybinių miškų urėdija atsakė, kad atsiųstoje nuotraukoje yra kalninės pušies sodinukai, skirti šį pavasarį sodintų medelių, kurie žuvo per vasaros sausras, atsodinimui.
Nekokybiški sodmenys, anot jos, yra nesodinami: „tik reikia atkreipti dėmesį, kad pušelių sodinimo darbai buvo pradėti šį pavasarį, vasaros gale įvertinus situaciją, žuvę medeliai atsodinami, t.y. išdžiūvę yra raunami ir į jų vietą sodinami nauji. Kadangi sodinukus reikia išnešioti po visą plotą, norėdami palengvinti darbą sodintojams sodmenys yra bent iš dalies išvežiojami ir sudedami į krūveles.“
Ir pridūrė: „Kalninės pušies medynus galima pamatyti tik Kuršių nerijoje, taip pat nerija yra ideali vieta, kurioje galima susipažinti su miškininkystės istorija.
Kuršių nerijoje kalninės pušies medynai sodinti pradėti prieš 150-130 metų siekiant sustabdyti pustomas kopas, todėl šiandien nerijoje galima pamatyti tiek daug senų kalninės pušies medynų.
Kalnapušynai brandą pasiekia 60-70 metų, perbrendę kalninės pušies medynai tampa nepaprastai degūs, po 2006 m. ir 2014 m. kilusių gaisrų pradėti formuoti priešgaisriniai barjerai – iškirstos senų medynų juostos, vienas iš jų apsaugantis Preilą, kurio tikslas gaisro metu išsaugoti gyvenvietę. Taip pat pradėti vykdyti pertvarkymo kirtimai, kurių tikslas pagerinti medynų kokybę.
Prie Preilos, tose vietose, kur fotografuota, pertvarkymo kirtimai atlikti 2021 metų vasario mėnesį, vadovaujantis teisės aktais ir miškotvarkos projektu, atkūrimo darbai turi būti atlikti per trejus metus.
Kuršių nerijos gamta unikali, tad atkūrimo darbai ypač daug reikalaujantys pastangų ir ištvermės, jeigu vasarą smėlis įkaista tiek, kad sunku basomis vaikščioti, įsivaizduokite kokios sąlygos medeliams augti, todėl sodmenys, kurie yra sodinami turi surištą šaknų sistemą, su juodžemiu kuriame jie augo, kuri ne tik apsaugo nuo karščio, bet ir turi daugiau mineralinių medžiagų nei smėlis.
Prieš daugiau nei šimtmetį metų Kuršių nerijoje buvo sodinama apie 22 tūkst. vnt./ha kalninės pušies, šiai dienai tobulėjant technologijoms, sodmenų išauginimui sodinimo kiekiai yra sumažinti, sodinama 5 tūkst. vnt./ha, tačiau kaip iš prieš šimtą metų galima perskaityti sodintojų prisiminimuose, kad tai sunkus, atsakingas darbas, panašiai ir dabar, vykstant natūraliems gamtos procesams ieškoma išeičių, kaip išsaugoti, atnaujinti kalninės pušies medynus, kurie yra Kuršių nerijos istorijos dalis.“