- Gabriele, galbūt galite papasakoti, kaip atsidūrėte organizacijoje „Tušti narvai“?
- Aš esu viena iš „Tuščių narvų“ įkūrėjų ir esu vadovė, organizacijoje esu nuo pat įsteigimo 2014-ais metais balandžio 22-ąją, pasaulinę žemės dieną. Prieš 8-erius metus mes susipažinome su kitų šalių aktyvistais. Tuo metu Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje jau veikė labai panašios organizacijos į „Tuščius narvus“, o Lietuvoje nebuvo nieko panašaus. Mus paskatino kitų šalių aktyvistai sakydami, kad jeigu jau Latvija ir Estija pasiruošusi, tai Lietuvoje jūs irgi galėtumėte pradėti tą veiklą.
- Kodėl taip nutinka, kad Lietuva dažnai paseka kaimyninių šalių pavyzdžiu, bet retai būname lyderiai žengiant drąsesnius žingsnius?
- Aš irgi apie tai galvoju, mums patiems yra sportinis interesas, reikia pirmiau padaryti už Latviją ir Estiją, taip draugiškai pirmauti. Nuėjus kalbėtis su seimo nariais yra tas „O ką padarė kaimynai?“ Jeigu Estija, Latvija ar Lenkija nedarė, tai ir mes gal nedarykime. Įdomu, kad Jungtinės Karalystės parlamente politikai sako „ką mes galim padaryti, kad mes būtume gyvūnų gerovės lyderiai pasaulyje?“ O Lietuvoje labiau susiduriam su tuo požiūriu, kad jeigu kiti nepadarė tai ir mes nedarykim.
- Kaip žmonės žiūri į gyvūnų teisių temas Lietuvoje?
- Duosiu palyginimą, „Tušti Narvai“ nieko negalėtų padaryti jeigu nebūtų visuomenės palaikymo, mes stengiamės dirbti ties tomis temomis, kuriose yra visuomenės palaikymas. Pavyzdžiui, dėl gyvų žuvų, jos būdavo pardavinėjamos didžiuosiuose prekybos centruose daugybę metų, 2020-ais visi prekybos centrai to atsisakė. Galime sakyti, kad mes skatinome tą pokytį, mes kalbėjome ir su verslo vadovais ir su žiniasklaida, bet jeigu pavieniai asmenys nebūtų tiek norėję prisidėti, jeigu jie nebūtų filmavę pažeidimų parduotuvėse, nebūtų siuntę į Valstybinę veterinarijos tarnybą, nebūtų rašę atsiliepimų parduotuvėms, tai mes turbūt nebūtumėm to pasiekę. 2014-ais neturėjom tokio papildymo, tiek daug žmonių, kurie norėtų prisidėti. Tą patį rodo ir visuomenės apklausos, 2016-ais metais tik 58 proc. žmonių Lietuvoje sakė, kad kailinių žvėrelių fermų praktika jiems nepriimtina, 2019-ais jau 82 proc. gyventojų taip sako. Visuomenės nuomonė keičiasi.
- Jūs paminėjote gyvų žuvų pardavinėjimą parduotuvėse, bet „Tušti Narvai“ ne tik tuo užsiima, jūs labai daug akcijų turite ir skirtingas gyvūnų teisių temas paliečiate, gal galėtumėte pristatyti kokios yra „Tuščių narvų“ veiklos sritys?
- Mums labai svarbu dirbti efektyviai, tai reiškia, kad renkamės tas sritis kur ir matoma, kad įmanoma kažką pakeisti. Iš esmės „Tušti Narvai“ dirba dėl maždaug 60 milijonų Lietuvoje laikomų gyvūnų – vištos dedeklės, kailiniai žvėreliai, žuvys, taip pat viščiukai broileriai, kiaulės, karvės ir kiti gyvūnai laikomi maistui ir laikomi intensyviu būdu. Mes koncentruojamės ten, kur yra daug gyvūnų, nes ten ir nedidelis sistemiškas pokytis gali sumažinti kančios labai dideliam skaičiui gyvūnų. 2017-ais metais pradėjome kampaniją skatinančią verslus atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Kai mes pradėjom šitą kampaniją 3 proc. vištų Lietuvoje buvo ne narvuose, tuo metu EU sąraše mes rikiavomės apačioje su Malta, Lietuva buvo paskutinė pagal šitą rodiklį. Dabar jau 20 proc. vištų yra laikomos ne narvuose. Tas 17 proc. pokytis yra apie 0.5 milijonų gyvūnų. Mes tikrai neprisiimame sau nuopelnų visų, daug darbo žiniasklaida padarė apie tai kalbėdama ir tie patys verslai, kurie atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių. Mes stengiamės padėti kur galima, labai didelį pokytį padaryti.
„Tušti narvai“ gražiu pavyzdžiu parodo, kad nebūtina staigiai visiems atsisakyti kiaušinių, kad mes galime atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių ir tai jau turės didžiulį skirtumą. Smagu matyti, kad „Tušti narvai“ pasirinko tokį veiksmų planą vietoje radikalaus gyventojų reikalavimo keistis.
Smagu, kad jūs taip matote, nes mes taip ir norėtume būti suprasti. Aišku, kai pradėjome veiklą buvom labai jauni ir radikalūs, bet tada susidūriau su realybe ir supratau, kad reikia žmones sutikti ten, kur jie yra. Jeigu mes ateisim ir sakysim viskas arba nieko, tai bus nieko. Mes sakom: jūs darykit tiek, kiek galit.
- Pakalbėkime apie jūsų akciją „Kailiniams NE“. Galbūt galite papasakoti, kokia situacija Lietuvoje su kailių fermomis?
- Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose kailių industrija labai didelė, mes per metus užauginame apie 1,5 – 2 milijonus gyvūnų. Tai sudaro apie 5 proc. visos Europos kailių industrijos, čia dar kai Danijoje buvo kailių industrija, dabar dar daugiau sudarytų, nes dabar Danijoje beveik puse tos industrijos uždaryta. Turime apie 127 registruotas kanadinių audinių fermas. Reikia suprasti, kad kanadinės audinės yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, jos nėra domestikuotos, jos laikomos narvuose, kurių dydis iki 90 cm. Tame narve nėra nieko, tie gyvūnai protingi, smalsūs, jie labai gerai medžioja, o ten nėra nieko kito kaip tik kitos audinės. Natūraliai, iš streso ir neturėjimo ką veikti, jos pradeda vienos su kitom kautis, vienos kitą graužti, yra labai žiaurių video iš Lietuvos, kuriuose gyvūnai vienas kitą ėda. Klausimas – kam išvis tai reikalinga? Mes kankiname gyvūnus dėl puošmenos, tai nebėra būtinybės produktas, į Everestą niekas nebekopia su kailiais, yra medžiagų, kurios žymiai šiltesnės. Patys kailių fermeriai sako, kad audinės kailiai yra ploni ir yra skirti šiltesniam klimatui, norint šiltai apsirengti tikrai nereikia šitos industrijos.
- Kaip dėl fermų aplinkosauginės įtakos?
- Suomijoje apskaičiuota, kad vienos audinės kailiuko anglies pėdsakas yra toks pat, kaip vieno Suomijos gyventojo per dieną. Danijoje kai Danijos audinių fermose įvyko Covid-19 protrūkiai, jie iš karto uždarė šitą industriją ir suskaičiavo, kad savo amoniako emisijų sumažins apie 30 proc.. Lietuvoje labai daug ūkininkų pradeda veiklą nepasistatę mėšlidės, mėšlas pilamas bet kur. Kalbamės su žmonėmis kurie gyvena netoli tų fermų, jie mums pasakoja – 20 metų gyvenam, šulinio vanduo buvo geras, mes dabar juo net nebegalim laistyti pomidorų, nes šalia atsidarė keli audinių ūkiai. Kita problema yra smarvė, šiti gyvūnai yra teritoriniai, plėšrūs, jie turi labai stiprų kvapą. Kailinių žvėrelių fermos dvokia taip stipriai, kaip jokios kitos. Musėms ir kitiems parazitams tai yra tobula vieta veistis. Su Covid-19 buvo pamatyta, kad užsikrėtus vienai audinei už savaitės jau 90 proc. yra užsikrėtusios.
- Ar Lietuvoje nebuvo sudrausminti audinių ūkininkai, kad gali būti Covid-19 protrūkis?
- Mes keturiose fermos turėjom tuos židinius. Lietuva pasirinko, nežinau kodėl, man atrodo, kad kažkas aukštai institucijose labai myli šitą verslą nes buvo leista sunaikinti tik tuos gyvūnus, kurie yra užsikrėtę. Testavimo praktiškai nevyko, kai kuriose fermose buvo vienas gyvūnas patikrintas, o fermoje 20 tūkst. Atėjo, išsirinko vieną, patikrino, jis neserga, vadinasi, ferma švari. Žinoma, jeigu mes norėtume juos visus testuoti čia kainuotų labai daug, 71 eurą tyrimas audinei kainuoja, tai vėl gi, ar mes norim iš savo mokesčių mokėtojų pinigų mokėti už šitą verslą, kai galime jį tiesiog uždaryti.
- Kokia situacija užsienyje? Ar mes matome užsienio pavyzdį, kad tos fermos būtų uždaromos?
- Didžioji dalis Europos šalių turi draudimus, dalinius draudimus arba apribojimus, mes liekam tarp tų kelių nedaugelių, kurios šį verslą turi. Jungtinė Karalystė 2000-aisiais atsisakė, tada Austrija sekė, daugybė Balkanų šalių – Kroatija, Bosnija Hercegovina, Makedonija, Švedijoje tam tikros rūšys uždraustos, Norvegija ne taip seniai uždraudė, Latvijoj dabar Parlamente yra pateiktas įstatymo projektas pasirašytas daugelio skirtingų frakcijų.
- O kaip Lietuvoje? Jau Seimą buvo pasiekusi ši diskusija. Ar galime tikėtis artimiausiu metu draudimų, apribojimų ar bent griežtesnių kontrolės įstatymų?
- Šiuo metu dirbame su kai kuriais Seimo nariais, kad būtų įregistruotas ir pateiktas projektas siūlantis tai uždrausti. Mes manome, kad su šiuo seimu yra labai dideli šansai uždrausti šitą verslą. Prieš rinkimus šešios didžiausios partijos paskelbė viešą poziciją, kai kurios įsitraukė į rinkimų programą, kitos skelbia, kad ateities šitam verslui Lietuvoje nėra. Kiti siūlo, kad reikia kompensuoti ar padaryti pereinamąjį laikotarpį ūkininkams ir kažkaip jiems padėti, mes tuo sutinkam, bet iš esmės visi sako, kad ateities šiam verslui Lietuvoje nėra.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.