Kaip sako Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas Jonas Bacevičius, vaizdą, kuomet miško prieigose ar pakelėse mėtosi senos padangos, kasmet galima išvysti prasidėjus jų keitimo sezonui – rudenį ir pavasarį.
Kaip pasakoja miško apsaugos specialistas, miškininkai ir aplinkosaugininkai nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas tokiu necivilizuotu būdu atsikrato atliekomis. Pasak J. Bacevičiaus, jis atidžiai apžiūri visą teritoriją, kurioje žmonės išmeta ne tik padangas, bet ir kitas – buitines, statybines atliekas ir stengiasi išsiaiškinti, kam rastos atliekos priklauso.
„Pagal atliekų tvarkymo įstatymą valstybiniame miške išpiltos atliekos, jeigu nenustatomas pažeidėjas, tampa kaip ir mūsų. Ir tada mūsų pareiga yra jas sutvarkyti. Pavyzdžiui, Nemenčinės regioniniam padaliniui jų sutvarkymas per metus kainuoja ne 10 ir ne 100 eurų, o dešimtimis tūkstančių. Labai liūdna, kai žmonės trumparegiškai galvoja, kad aš išmečiau, kažkas kitas sutvarkys, bet juk tas sutvarkymas kainuoja visiems mokesčių mokėtojams“, – apgailestauja J. Bacevičius.
Jeigu pavyksta tokius nenaudėlius pagauti, sako pašnekovas, jiems yra taikoma maksimali atsakomybė.
„Mes, miško apsaugos pareigūnai, turime teisę patraukti asmenis pagal 2 administracinio nusižengimo kodeksus – tai lankymosi miške taisyklių pažeidimas, kuris numato baudą nuo 20 iki 50 eurų, ir atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo 247 straipsnis, kuris yra griežtesnis ir kvalifikuojamas pagal išmestą atliekų kiekį. Gali būti skiriama nuo 90 eurų iki maksimalios, beveik 10 tūkstančių eurų siekiančios baudos“, – įspėja miško apsaugos specialistas.
Ne vietoje išmetus padangą taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. O baudos – nemenkos, siekia daugiau kaip 140 eurų ir, pasak J. Bacevičiaus, priklauso nuo išmestų padangų kiekio. Taip pat pažeidėjas yra įpareigojamas surinkti atliekas ir perduoti jas atliekų tvarkytojui.
Gyventojai senas padangas taip pat gali pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Tačiau tai tik vienas iš trijų būdų, kaip tinkamai ir nemokamai atsikratyti padangomis.
„Keičiant padangas autoservisuose, senosios turi būti priimamos nemokamai. Iš kliento nemokamai senas padangas privalo priimti ir pardavėjai, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Kol kas iš Lietuvos dauguma padangų išvežamos į kitas šalis, deginamos, tačiau jau ir mūsų šalyje yra atsiradę perdirbėjų, kurie planuoja perdirbti keletą tūkstančių tonų senų padangų.
„Iš jų gaunama tekstilė, kuri yra deginama energijai išgauti, metalai, kurie yra panaudojami antram gyvenimui. Padangų guma yra panaudojama žaidimų arba sporto aikštelių dangai, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėse esančių apsauginių kuolelių gamybai“, – apie galimybes perdirbti padangas pasakoja Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. viso Lietuvos rinkai pateikti kiekio. Vis tik tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkomos, nes ne visi gamintojai ir importuotojai vykdo pareigą organizuoti ir finansuoti naudotų padangų sutvarkymą.
„Reikėtų nepamiršti, kad daug padangų yra atkeliaujančių kartu su transporto priemonėmis. Tuo metu, kai yra parduodama transporto priemonė iš užsienio į Lietuvos vidaus rinką, į automobilį taip pat yra įmontuotos 4 padangos, kurių gamintojai ir importuotojai neprivalo finansuoti. Mūsų žiniomis, tokių padangų į Lietuvą galėtų atkeliauti maždaug apie 14 tūkst. tonų per metus. Būtent dėl to vis dar susiduriame su situacija, tokių padangų gali atsirasti tiek pamiškėse, tiek pakelėse. Taip pat jos gali būti netinkamai sutvarkytos, nes ne visas kiekis gali būti finansuotas“, – sakė V. Masalienė
Pastebėjus padangų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, apie tai reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos aplinkosaugininkams.