Iš Vilniaus sėkmingai peržiemojęs dingo daugelio pamėgtas egzotiškas antinas Mandarinas. Tačiau dar viena antis – įžymybė gyvena Palangos botanikos parke. Parko direktoriaus teigimu, albinosė čia pastebima ne pirmą rudenį.
„Dirbu parke jau porą metų ir kiekvieną rudenį ši antis čia atsiranda, - teigė botanikos parko direktorius Valdas Pakusas. - Nuolatiniai lankytojai ją atpažįsta ir laukia, o pirmą sykį užsukusius tokia antis, žinoma, nustebina. Bet vasarą mūsų parke buvo apsistojusi ir baltaskruostė berniklė – tai dar vienas įdomus paukštis, traukęs parko svečius.“
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis teigia, jog paukščiai albinosai gamtoje pasitaiko retai. „Tai susiję su genais, artimais genetinais ryšiais. Dažniausiai jei poruojasi du giminiškai artimi individai, pasireiškia vadinamasis albinizmas – sutrikimas pasireiškiantis, pigmento melanino nebuvimu. Kartais mokslininkai tokius gyvūnus laboratorijose išveda specialiai – tai baltieji triušiai ir žiurkės.
Gamtoje, įvertinant visą rūšies genofondą, artimi giminaičiai dauginasi retai. Dažniau pasitaiko dalinių albinosų – kai balta paukščio galva, šonas ar sparnas. Tokie atvejai gali atsirasti ir dėl kokių nors fiziologinių priežasčių, - pasakojo L. Raudonikis. - Albinosų dažniau pasitaiko tarp naminių gyvulių ir paukščių, kadangi jie taip pat turi daugiau salygų veistis su giminaičiais.“
Ornitologų draugijos vadovo teigimu, balta antis gali gimti ir tuomet, kai kryžminasi laukinė ir naminė balta antis. Tačiau Palangos botanikos sodo gyventoja yra tikra didžioji laukinė antis albinosė, nes jei būtų laukinės ir naminės anties palikuonė – būtų didesnė už gentaines.
„Esame užfiksavę albinosę startą ir netgi varnėną, - pasakojo ornitologų draugijos vadovas. - Šiai ančiai pasisekė, nes dažniausiai albinosai yra labai lengvai pastebimi gamtoje. Todėl vienas jų savisaugos būdų – gyventi būryje, kartu su gentainiais. Kadangi ten – parkas, žmonės ateina jų pašerti, su plėšrūnais tie paukščiai nesusiduria.“