Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su Mindaugu apie jo režisuotą filmą, dar vaikystėje gimusią meilę miškams ir neišsemiamą sengirių naudą.
5000 eurų aplinkosaugos premiją už filmą „Sengirė“ gavęs Mindaugas Survila neslepia – nemažai kritikų netikėjo jo filmo sėkme, tad sulaukti tokio didelio visuomenės susidomėjimo jo darbu – didelis džiaugsmas. „Normaliai, gamtos filme kadras yra 4 sekundės, o čia bent 30 sekundžių arba 3 minutės, nėra užkadrinio balso, nėra muzikos. Kol dar nebuvo sumontuotas filmas mes pakvietėm Lietuvos kino ir teatro atstovus, kurie tuos filmus platina ir labai jaučia kiek žmonių ateis. Buvo tokių, kurie filmo nežiūrėjo iki galo, negaišo laiko, o tie, kuriem patinka tokie filmai, tai pasakė: „žinai, kiek Lietuvoje yra žmonių, kurie mėgsta žiūrėti kaip auga žole? Taip yra, bet jų tikrai yra labai nedaug“, – kritikų komentarus prisimena Mindaugas Survila.
Nors filmui didelė sėkmė nebuvo pranašauta, tačiau „Sengirė“ pakerėjo ne vieną lietuvį, bei sulaukė net dviejų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų – už geriausią operatoriaus darbą ir už filmo garso takelį, o dabar dar gali džiaugtis ir Valdo Adamkaus aplinkosaugos premija.
Mindaugo meilė miškams gimė dar vaikystėje, kuomet, kaip jis teigia, būdamas vienišius, jis mėgo leisti laiką gamtoje .„Nuo vaikystės labiausiai mėgdavau leist laiką ne kur nors su draugais, bet kur nors gamtoj. Toks nepritapėlis būdavau, vienišius. Kai ateidavau ir pamatydavau iškirstą mišką būdavo labai liūdna ir reikėjo kažką daryti. Bet ką tu gali daryti būdamas penktokas ar šeštokas? Nieko realiai negali daryti, tada pradėjau fotografuot ir filmuot, kad žmonėm rodyti, kokie tie miškai yra gražūs ir ko mes netenkam juos iškirsdami“, – pasakoja filmo „Sengirė“ režisierius.
Supratęs, jog kinas – galingas įrankis supažindinti žmones su gamtos svarba ir grožiu, Mindaugas pradėjo mokytis režisūros meno ir kurti gamtos filmą „Sengirė“. Pasiruošimas šiam filmui užtruko net 8–erius metus, o pats filmavimas – dar 4–erius. Pasak režisieriaus, daugiausiai laiko užtruko surasti skirtingas gyvūnų rūšis, perprasti jų elgseną, atrasti techniką, kaip filmuoti, nepažeidžiant ir nesutrikdant gyvūnų.
Filmas „Sengirė“ ne tik sulaukė žiūrovų susidomėjimo, bet ir atkreipė dėmesį į sengirių Lietuvoje nykimo problemą. Iki XI a., apie 80 proc. Lietuvos teritorijos buvo sengirės, tačiau dabar situacija kritiškai pasikeitė. „Mes paklausėm mokslininkų, kiek yra miškų Lietuvoje, kurių vidutinis amžius yra 300 metų ir daugiau – tokių miškų nėra, tada paklausėm, kiek yra miškų, kurių vidutinis amžius 200 metų ir daugiau, tai tokių miškų yra 64 hektarai. Tai kai anksčiau buvo 80 proc., dabar – 0,00094 proc. Tai iš esmės jos yra beveik išnykę, bet jeigu palyginti su vakarais, mes lietuviai dar esam palyginus turtingi, dar galime jas išsaugoti“, – teigia Mindaugas Survila.
Pasak pašnekovo, esame ištyrinėje tik mažą dalį savo miškų ir dar nežinome, kokių mokslinių atsakymų juose gausu, tad šiuos miškus išnaikinti būtų didžiulė klaida. „Mikologai Lietuvoje darė tyrimus. Grybai, kuriuos matote miške, tai tiesiog grybo dauginimosi organas, kuris iškyla iš žemės, jeigu yra palankios sąlygos. Bet grybiena visa dažniausiai būna po žeme. Jie tyrė ne grybus, kurie auga virš žemės, bet tai, kas yra dirvoje, ir pasirodo 30 proc. rūšių nėra aprašyta mokslininkų. Mes net nežinom ką turim ir ką saugom“, – pasakoja režisierius.
Suvokimas, kad gamtoje slypi atsakymai į daugybę iki šiol neatsakytų klausimų, Mindaugui atėjo tada, kai jo artimam draugui buvo konstatuotas 4–os stadijos vėžys. „Man buvo žiauriai liūdna ir pikta, ir aš vėliau supratau kodėl, nes iš esmės, žmogus parašė nusprendį – tau jau viskas. Ir tai yra blogai, aš manau, kad žmogus niekam neturi nustatyt nuosprendžio. Ir, pavyzdžiui, su tais pačiais miškais senaisiais, naikindami juos, kurių yra iš tiesų jau labai nedaug, mes išnaikinsim tai, kas galbūt būtų labai reikalinga žmonijai. Mes to nežinom. Ir mes neturim tokios teisės prieš tolimesnę žmoniją, jau neskaitant pačios gamtos. Žmogus tikrai neturi būti Dievas ir spręsti kam gyvent.“
Filmui „Sengirė“ sulauks didelio pasisekimo, Mindaugas nusprendė už surinktas lėšas įkurti Sengirės Fondą – projektą, kurio tikslas išpirkti vertingus miškus ir palikti juos tam, kad šie ateityje virstų sengirėmis. „Pati pirminė idėja buvo, kad tiesiog reikia išpirkti ir saugoti, bet tam reikia didžiulių pinigų ir kadangi buvo didžiulė filmo sėkmė, per pirmą savaitę atėjo apie 8 tūkstančius žmonių, mes supratom, kad dabar yra laikas daryti ir tada nusprendėm įkurti Sengirės Fondą. O veikia jis labai paprastai, surenkam lėšas, esam dėkingai labai daug žmonių ir įvairių įmonių, kurių kasdien jungiasi vis daugiau. Mūsų biologai visoj Lietuvoj atrinko pačius vertingiausius masyvus. Iš tų visų atrinktų, nuperkam tą mišką ir su juo absoliučiai nieko nedarom“, – pasakoja Mindaugas. Sengirės Fondu siekiama atkurti nykstančias sengires Lietuvoje, bei supažindinti visuomenę su jų nauda mums ir visai planetos bioįvairovei.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.