„Tikrai nėra taip, kad visi gandrai parskristų vieną dieną. Tai labai priklauso nuo orų sąlygų – vienais metais gandrai grįžta labai koncentruotai, kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, kitais metais – bangomis. Gamtoje tos įvairovės labai daug, bet po šios datos jau pasirodo daugiau pirmųjų gandrų“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas M. Dagys.
Baltasis gandras yra laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu ir, matyt, ne veltui, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale. Bebaigią apleisti Daniją, Olandiją, perėti ir vasaroti jie vis dar, kaip ir nuo seniausių laikų, atskrenda į Lietuvą.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 19 – 20 tūkst. gandrų porų. M. Dagys sako, kad didelio pavojaus gandrų populiacijai nėra. Daug metų ji augusi, o šiuo metu yra stabili, nors, kaip pastebi pašnekovas, kai kuriuose šalies regionuose matomas gandrų mažėjimas, tačiau tiksliau pasakyti būtų galima tik atlikus apskaitą, kuri paskutinį kartą Lietuvoje vykdyta prieš dešimtmetį.
„Gausumo didelių pokyčių tikrai nematėme, bet, aišku, kasmet pastebime kažkokius pokyčius aplinkoje. Matyt, tam įtakos turi žemės ūkio politika. Vienais metais matome, kad ariamos pievos, apleidžiami dirvonai, kuriuose būdavo geros mitybinės sąlygos gandrams, kitais metais matome, kad dideliuose plotuose yra įveisiamas miškas. Taip tokios buveinės tampa visai nepatrauklios gandrams. Pokyčiai žemės ūkyje vyksta, o gandras yra tokia rūšis, kuri yra labai glaudžiai susijusi su aplinkos kokybe, su žemės ūkiu“, – aiškina M. Dagys.
Gandrai yra puikūs biologinės įvairovės bei ekologiškai darnios aplinkos indikatoriai, todėl, bent jau anksčiau, kaip sako Paukščių ekologijos labaratorijos vadovas, šių paukščių kaimynyste džiaugėsi kiekvienas lietuvis. Šiais laikais, pastebi M. Dagys, tautiečiai labiau džiaugiasi, jei gandrų pora įsikuria pas kaimynus.
„Dabar dalis žmonių labiau nori matyti gandrą pas kaimyną. Ne visi jau mėgsta, kai gandras įsikuria, pavyzdžiui, ant stogo, nes vis tiek jis ir šiek tiek teršia aplink save. Tai tas prieraišumas galbūt gandrui mažėja, ypač priemiesčiuose. Bet, be abejo, gandrui reikalinga pagalba“, – tvirtina Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas.
O žmonės padėti gandrams gali, pavyzdžiui, įkeldami lizdų pagrindus. Tada jau patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kitką. Lizdą jie stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Lizdus gandrai taip pat krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose. Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, atramų, bokštų. Norintiems padėti gandrams, M. Dagys turi ir daugiau patarimų.
„Reikėtų, kad lizdas bent jau iš vienos pusės būtų atviras. Žinoma, geriausia, iš dviejų pusių. Gandrams svarbus geras priskridimas prie lizdo. Tada tiek suaugusiems paukščiams, tiek jaunikliams, kurie dar prastai moka skraidyti, bus patogiau. Jiems reikia, kad tikrai būtų kuo mažiau už ko užkliūti, susižeisti. Praktiškai turėtų matytis laukai iš būsimo lizdo, nes paukščiai, ypač kai turi jauniklių, maitindamiesi stengiasi labai nenutolti nuo lizdų. Kol jaunikliai maži, jiems svarbu matyti patį lizdą, kad spėtų esant reikalui juos apginti. Pavyzdžiui, kai artėja svetimi gandrai ar kažkokie plėšrūnai. Be abejo, jeigu įmanoma, geriausia įrengti platformą medyje“, – pataria pašnekovas.
Ventės rago ornitologinė stotis, bedradarbiaudama su Gamtos tyrimų centru, 2018 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sugavo, sužiedavo bei GPS/GSM siųstuvais pažymėjo 6 suaugusius baltuosius gandrus. Siųstuvais žymėti baltuosius gandrus Lietuvoje pradėta 2015 metais. M. Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia daugiau sužinoti apie šių paukščių gyvenimą šiandien.
„Ta įranga leidžia surinkti informaciją apie paukščio buvimo vietą tiek perėjimo, tiek migracijų metu. Matoma detali informacija ir apie skrydį, aukštį, kryptį, ir apie sustojimus pakeliui. Galime surinkti informaciją minutės, penkių minučių tikslumu. Žinome, kur jie žiemojo. Aišku, kol gandrai Afrikoje, ta informacija sunkiau pasiekiama, nes telefoninis ryšys ten prastesnis. Dabar jau dauguma, 4 iš 6 tų mūsų gandrų, pasiekė Egiptą, Izraelį, kur telefoninis ryšys geras ir gauname visus duomenis. Pradedame matyti, kad jie yra pakeliui – liko gal savaitė skrydžio ir jie pasieks Lietuvą“, – prognozuoja M. Dagys.