Seni šimtamečiai ąžuolai, senos pušys, išskirtinio didumo lazdynų botai. Gyvi medžiai senoliai ir negyvi stuobriai, bei didžiulė gausa virtuolių, taip pat įvairios puvimo stadijos mediena – tai pagrindiniai kertinių miško buveinių bruožai. KMB trumpiniu žymimą buveinę sudaro ne tik išvardinti biologiniai, bet ir kraštovaizdžio elementai, tai yra vandens tėkmės, šaltiniai, akmenys, griovos, šlaitai, smėlio kopos.
Nors kertinės miško buveinės idėja gimė Švedijoje, tačiau sėkmingai buvo pritaikyta ir kitose šalyse. Tokių buveinių Lietuvos miškuose yra apstu ir visos jos yra unikalios, bei savitos. Su sava augmenija ir gyvūnėlių gausa. Kaip atpažinti šiuos gamtos darinius ir kuo jie išskirtiniai, bei yra naudingi mūsų šalies miškams?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai yra apleistas, netvarkingas, pilnas yrančių, nukritusių medžių ir jų šakų miško plotas. Tačiau tai netiesa. Tai yra natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims.
Faktai:
Kertinė miško buveinė (KMB) apibrėžiama kaip: žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas (arba sąlyginai nepažeistas) miško plotas, kuriame šiuo metu didelė tikimybė neatsitiktinai aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.
Teritorija, kuri greitai (kelių dešimtmečių bėgyje) turėtų tapti kertine miško buveine, jeigu joje bus ūkininkaujama palaikant esančias biologinės įvairovės vertybes, vadinama Potencialia kertine miško buveine (PKMB).
Kertinių miško buveinių inventorizacijos tikslas – suteikti informacijos nustatant teritorijų planavimo strategiją ir sprendžiant miškų tvarkymo problemas.
Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambių medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius.
Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas; jos tik pažymi, kad tam tikra miško buveinė yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų. Buveinių specializuotosios rūšys (kerpių, samanų, grybų, indučių augalų, moliuskų) dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšys dažniausiai negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla.
Kas nėra kertinė miško buveinė?
Pasitaiko teritorijų, kuriose aptinkami saugomų rūšių organizmai, tačiau tai nėra buveinių specializuotosios rūšys, jos nepriklauso nuo ypatingų miško savybių ar jo raidos ypatumų, o tik atsitiktinai gyvena toje vietoje.
Kodėl svarbu surasti ir išsaugoti kertines miško buveines?
Kertinės miško buveinės aptinkamos neatsitiktinai: visuomet yra priežasčių, sąlygojančių tai, kad KMB yra įsikūrusi tam tikroje konkrečioje vietovėje. Šios priežastys daugeliu atvejų susijusios su kraštovaizdžio elementais, teritorijos raida, kai kada su specifinėmis gyvenamosios vietos sąlygomis. Dažnai keleto nykstančių rūšių organizmai gali būti paplitę vienoje KMB, tačiau neaptinkami aplinkiniuose miškuose. Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai KMB atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko. Plynas kirtimas ilgai toje pačioje vietoje augančiame šlapiame eglyne greičiausiai taptų negrįžtamu žingsniu, matuojant subjektyviais žmogaus laiko suvokimo matais.
Dėl šių priežasčių KMB ypač svarbios miškų biologinės įvairovės apsaugai. Siekiant išvengti skaudžių klaidų ir išsaugoti biologinę įvairovę ekonomiškai efektyviausiomis priemonėmis, svarbu žinoti, kur yra įsikūrusios kertinės miško buveinės.
Kaip saugomos kertinės miško buveinės?
Inventorizuojant Kertines miško buveines pildoma buveinės inventorizavimo kortelė, kurioje aprašomi požymiai, charakterizuojantys kertinę miško buveinę: buveinės vieta, tipas, vertybės, neigiami veiksniai bei tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pastarosios priklauso nuo kertinės miško buveinės tipo. Tačiau dažniausia buveinei išsaugoti yra tikslingiausia nevykdyti joje jokių ūkinių priemonių.
Projektuojant ir vykdant miško ūkines priemones šalia kertinių miško buveinių, dėl galimo poveikio KMB konsultuojamasi su kertinių miško buveinių specialistais, neaiškios buveinių ribos paženklinamos miške.