Grobšto gamtiniame rezervate esančių pustomų kopų vaizdą, o vyraujant geram matomumui, net Rusijos Federacijos dalyje plytintčius smėlynus, žmonės paprastai gali stėbėti tik nuo Parnidžio kopos. Visgi, pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos turizmo ir informacijos skyriaus neformalaus švietimo specialistė Kornelija Dambrauskienė, galimybė ir visiems norintiems atvykti čia, egzistuoja.
„Tai yra vieta, kurioje lankytis įprastai yra draudžiama. Čia atvykti ir išvysti nuostabią, žmogaus nepaliestą gamtą, užlipti ant baltųjų kopų ir pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į marias bei pamąstyti, galima tik su mūsų parko darbuotojais ir tik nedidelėmis grupėmis“, – pasakoja K. Dambrauskienė.
Didžioji kopa, kitaip dar vadinama Sklandytojų, pasakoja turizmo ir informacijos skyriaus specialistė, ilgą laiką buvusi pati aukščiausia kopa Kuršių Nerijoje. Jos aukštis siekė 70 metrų. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį kopos aukštis gerokai sumažėjo ir šiandien vos besiekia 50 metrų. Dėl to, anot Kornelijos Dambrauskienės, ir buvo stipriai apribotas žmonių lankymąsis. Baltosios pusiasalio kopos yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.
Tam, kad pasiektumėte baltąsias kopas, pirmiausia turėsite praeiti pilkąsias. Čia pamatysite, kaip jos formuojasi, kaip apauginėja, kaip augalai yra užpustomi smėliu, taip pat išvysite dominuojantį reljefą, kuris ir veda link baltųjų kopų.
„Pilkosios kopos turi savybę apaugti augalais, ypač pušimi. Tam, kad sustabdytumėme šių kopų apaugimą, mes rudenį surenkame tokias nelabai gausias savanorių grupes ir atvykstame tų pušelių, kurios čia bando įsitvirtinti, ištraukti. Visą tai tam, kad jos nesiplėstų ir būtų išlaikytas pilkųjų kopų natūralumas, išsaugotos būdingiausios kopų savybės“, – sako K. Dambrauskienė.
Jau priėjus baltąsias kopas, mus lydėjusi specialistė papasakojo, kad kopos kiekvienais metų laikais turi savybę šiek tiek keistis.
„Vasarą mes jas matome šiek tiek lygesnes, gražiai nugludintas vėjo, o rudens laikotarpiu, kai vėjai daugiausia pučia nuo žemyno, nuo marių, kopa pasidaro šiek tiek statesnė, išauga aukštesnis šlaitas. Vaizdas jau visai kitoks pasidaro“, – pasakoja specialistė.
K. Dambrauskienė priminė, kad yra ir dar viena galimybė pamatyti baltąsias kopas, ant jų nutūpusius bei čia besiilsinčius paukščius, ar klaidžiojančios gyvūnus.
„Iš Nidos uosto plaukia laiveliai, kurie atplaukia į šias vietas ir nuo marių galima pasigrožėti šitomis kopomis. Iš laivelių atsiveriantis vaizdas tikrai įspūdingas – matosi ir Grobšto ragas ir nuostabi Kuršių marių pakrantė“, – kraštovaizdį giria turizmo ir informacijos skyriaus specialistė.
Be Grobšto rezervato, Kuršių Nerijos nacionaliniame parke yra dar viena ypatingai saugoma teritorija. Tai Naglių gamtinis rezervatas, kuriame, lankymui įrengtame trumpame pažintiniame take, taip pat galima išvysti baltąsias kopas, tačiau nusukti nuo tako į šoną, pataria K. Dambrauskaitė, geriau nebandykite, čia jus gali sustabdyti budintys kopų sargai. Už laipiojimą arba leidimąsi baltosiomis kopomis gresia bauda net iki 173 eurų.