- Simonai, esame „Maisto banko“ Vilniaus padalinyje, kokie procesai čia vyksta?
- „Maisto banko“ pagrindinė mintis yra kovoti su maisto švaistymu. Mes tikime, kad joks pagamintas maistas neturėtų būti iššvaistytas, o joks žmogus, kuris jaučia maisto trūkumą, neturėtų likti nepamaitintas. Kiekvieną dieną mes vykstame į daugiau nei 500 prekybos vietų, kur yra prekiaujama maistu, ir surenkame paskutinės dienos galiojimo maisto produktus, tą pačią dieną juos išrūšiuojame ir atiduodame. „Maisto bankas“ kiekvieną mėnesį padeda maždaug 143 tūkst. žmonių. Trečdalis viso pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, pagaminamo maisto yra iššvaistomas. Tai reiškia, kad jeigu tą trečdalį kažkas paimtų ir atiduotų stokojantiems žmonėms, tai mes sumažintume ir maisto perteklių, ir padėtume tiems žmonėms, kurie pakankamai neturi. Čia yra pagrindinė „Maisto banko“ funkcija.
- Iš tiesų, trečdalis maisto yra iššvaistoma, atrodo, tai viena absurdiškiausių žmonijos problemų. Išmetame šitiek maisto, kai tiek daug yra jo stokojančių.
- „Maisto bankas“ yra perteklinio maisto surinkėjas. Kaip taisyklė, maisto kas dieną turi prekybos tinklai. Kadangi jie to maisto viso neparduoda, kad jis būtų neiššvaistytas, į pagalbą ateina „Maisto bankas“. Mes pasiimame maistą, atvežame į sandėlius, čia išrūšiuojame ir atiduodame. Kadangi kiekiai yra tokie milžiniškai, mes atiduodame organizacijoms, kurios po to maitina žmones. „Maisto bankas“ yra didelė logistinė organizacija, kuri sprendžia milžinišką problemą, tad tikrai mes dirbame labai pilną iššūkių darbą. Tai labai sunkus darbas. Mes sprendžiame dvi problemas - pasiimame perteklinį maistą ir tą perteklių atiduodame žmonėms.
- Kiek maisto surenka „Maisto bankas“?
- Praeitais metais mes išgelbėjome 5300 tonų maisto, šiais metais gelbėsime 6 tūkst. tonų maisto, tai 6 mln. kg maisto, tai yra 12 mln. porcijų maisto žmonėms, skaičiuojant, kad viena porcija yra 0,5 kg. Tai nėra maistas, kuris nėra tinkamas vartoti, tai puikus maistas, kuris liko neparduotas ir jau rytoj jis bus netinkamas naudoti, bet šiandien jis dar tinkamas. „Maisto bankas“ vyskta ne tik prekybos tinklus mes stengiamės dirbti ir su ūkininkais, net kai lieka laukuose nesurinktų daržovių ir ūkininkas sutinka mums pagelbėti, tai mes bandome bendromis pastangomis padaryti taip, kad tas maistas, kuris yra laukuose, atsidurtų ant nepasiturinčių žmonių stalo.
- Daugelis, kai galvoja apie „Maisto banką“, įsivaizduoja dėžutę prekybos centre, kur galima palikti maisto, bet „Maisto bankas“ veikia daug plačiau.
- Čia yra didžiulis darbas ir ačiū, kad jūs apsilankėte pas mus, nes taip stereotipas kas yra „Maisto bankas“ subliūkšta. Daugelis įsivaizduoja tik „Maisto banko“ akciją, kuomet mes renkame parduotuvėse ilgo galiojimo produktus, bet tai yra labai maža mūsų darbo dalis. „Maisto banko“ akcijos metu surinkti produktai, apie 200-250 tonų maisto, yra 4-5 proc. viso „Maisto banko“ išdalinamo maisto. Labai svarbi programa, kurią mes vykdome, yra mūsų perdirbimo virtuvė. Kai pas mus atkeliauja produktai, mes stengiamės visus produktus atiduoti organizacijoms, žmonėms, bet yra dalis produktų, kurie jau netinkami atidavimui, bet vis dar tinkami vartoti - mes džioviname vaisius, daržoves, verdame sriubas, tyres darome. Iš tų produktų, kurie vis dar tinkami vartoti, bet jau netinkami perduoti, mes gauname pukius patiekalus, kuriuos po to sunaudoja žmonės, kuriems būtų sunku ir nusipirkti, ir pasigaminti tuos patiekalus.
- Kokioms socialinėms grupėms Lietuvoje „Maisto bankas“ atiduoda maistą?
- Visų pirma yra vieniši senoliai, jie turi daryti neįmanoma pasirinkimą - ar jie pirks vaistus, ar jie pirks maistą. Mes labai džiaugiamės, kad galime padėti senoliams. Kita grupė žmonių, tai vieniši tėvai, auginantys vaikus. Jiems tikrai yra sudėtinga, net jeigu dirba. Yra nemažai žmonių, kurie laikingai yra bėdoje, tai yra žmonės, kuriems tiesiog kažkas atsitiko, pavyzdžiui, dėl Covid-19 abu tėvai prarado darbą, jie turi normalų butą, turi labai gražią šeima, bet jiems bėda. Kaip taisyklė, iš tokių žmonių mes turime geriausius mūsų savanorius.
Čia yra geras pavyzdys, tu gali tris mėnesius ištiesti ranką vienai šeimai, o po to ta šeima tris ar trisdešimt metų padeda žymiai didesniam kiekiui žmonių, tampa pagalbininkais. Trečia grupė žmonių, kuriuos dažnai visuomenė nurašo, bet aš nežinau, ar tikrai jie turėtų nurašyti, tai žmonės kenčiantys nuo skirtingų priklausomybių ir norintys iš tų priklausomybių išsivaduoti. Mes dirbame su reabilitacijos centrais, „Maisto bankas“ atveža maistą. Mes padedam ir tai visai nemėgstamai grupei žmonių, kurie yra nuolatiniai pagalbos prašytojai, bet ar mes galime užsimerkti? Man tikrai nepatinka jų pasirinkimas, bet ar tikrai mes turėtume tiesiog palikti žmogų be maisto?
- Šventiniu laikotarpiu perkame, valgome ir išmetame daug maisto. Kaip mes galime švenčių metu maisto atliekų sumažinti?
- Labai geras praktinis patarimas, žmonės dažnai gauna saldainius ilgo galiojimo ant kurių užrašyta „geriausias iki“ data. Tai nereiškia, kad produktas po šitos datos netinkamas vartoti. Būtų labai gerai jeigu viskas „geriausias iki“ maistas net ir pasibaigus tam terminui, nebūtų išmetamas. Žmonės nesupranta, kad „geriausia iki“ tai nėra tas pats kas „tinkama vartoti iki“.
Užrašas „geriausias iki“ tinkamas vartoti ir po jo. Man labai gaila, kai žmonės išmeta duoną, nes su duona mes turime ypatingą ryšį. Ta žymė ant duonos, ant kurios užrašyta data yra „geriausia iki“. Mes puikiai žinome, kad ta duona dar kelias dienas puikiai tinkama vartoti. Aš tikrai skatinčiau žmonių neišmėtinėti jokio maisto, nes tai ne tik veikia mūsų kišenę, tai ne tik veikia mūsų moralę, bet tai veikia ir mūsų anūkų, galbūt net ir vaikų, ateitį.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.