Kauno botanikos sodo oranžerijoje nuo 1924 m. iki šiol kaupiamos dekoratyvinių augalų kolekcijos. Augalai oranžerijoje, auginami taksonominiu ir geografiniu-klimatiniu principais, yra edukacinė priemonė, supažindinti studentus, moksleivius ir visuomenę su augalijos pasauliu ir jo biologine rūšių įvairove. Edita Braun mums rodo ir seniausią oranžerijoje augantį augalą – dar Oginskių dvarą puošusį valgomąjį kiaušvį.
Oranžerijoje taip pat išvysite didžiulius lapus išskleidusius bananus, lubas remiantį datulinį finiką, vijoklius, užauginančius egzotiškuosius lyčius, pasifloras, figmedį, alyvmedžius, granatmedį, akas, lokvas, guavų ir avokadų medelius, įvairius citrinmedžius. O čia apsilankančius vaikus, anot Editos Braun, ypač žavi papajinis melionmedis.
Vaikai, pasak paslaugų ir edukacijos skyriaus specialistės, bene smalsiausi oranžerijos lankytojai, nebijantys klausti visko, kas jiems rūpi.
O štai suaugusius lankytojus, ypač egzotikos mėgėjus, kaip pasakoja specialistė, ypač traukia pamatyti VDU botanikos sode jau daugelį metų žydintį augalą, pasižymintį aitriu kvapu.
„Tai yra leopardinis amorfofalas, dar kartais vadinamas lavongėle. Kaip tik šiuo metu formuojasi jo žiedynas, kuris išsiskleidęs skleis į pūvančios mėsos panašų kvapą. Be to, ir jo spalva primena pagedusią mėsą. Taip jis privilioja muses, kurios yra pagrindinės šio augalo apdulkintojos, atneša jam reikalingas žiedadulkes. O leopardinis todėl, kad galime įžiūrėti į leopardo panašų raštą. Žiemą jo gumbas yra nepasodintas, o vasarą jie auga lauke, augina lapus ir kaupia maisto medžiagas. O žiemą lapų nebeturi, bet formuoja žiedynus“, – apie išskirtinio kvapo augalą pasakoja E. Braun.
Pasibaigus žydėjimo laikui ir sulaukus pavasario, kai jau žemė bus įšilusi, leopardiniai amorfofalai bus persodinti lauke.
Daugiau apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo oranžeriją kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže.