Marius Semaška, parko vyriausiasis kraštotvarkininkas, šios vietovės kraštovaizdį vadina ypatingu ir pažintį su Sirvėtos regioniniu parku siūlo pradėti nuo lankytojų centro, kur apsilankę keliautojai gali susipažint su išskirtinėmis parko vertybėmis ir iškart nukeliauti į šalia esantį Mitologinį pažintinį taką, kuriame gamtos apsuptyje išvysite medines ar iš riedulių suręstas skulptūras.
Šalia šio tako ir parko lankytojų centro taip pat galima rasti ir kiek neįprastą saugomą gamtos objektą – liepų pavėsinę. Čia, Šventos dvarvietėje, prieš kiek mažiau nei šimtmetį ratu buvo pasodintos trys dešimtys liepų, tačiau iki šių dienų siūbuoti liko 18.
Pasigrožėti telkšančio Mergežerio ežero vandeniu ir jį supančių miškų panorama itin patogu užlipus ant Kačėniškės piliakalnio. Parke esantis piliakalnis apaugęs praretintu mišku, rytinė jo aikštelės dalis nuslinkusi į Mergežerio ežerą.
Visai netoli Kačėniškės stūkso Alakalnis, arba Garnių alkas, kuriame kadaise būta aukojimo dievams vietos. Šios dvi kalvos su greta tyvuliuojančiu Mergežerio ežeru nuo seno laikytos magiškomis.
„Sakoma, kad kažkada seniai čia, šalia piliakalnio ir ežero buvo trobelė. Gyveno ten trys seserys, kurios vieną kartą nuskendo. Tai atsitiko žiemą ir sako žmonės, kad žiemą ežero ledas būna toks raudonas, rusvos spalvos. Žmonės įspėja jaunus vyrus, kad nesimaudytų šitame ežere, nes mergos atseit juos įtraukia. Ir viską galima paaiškinti iš tikrųjų logiškai, bet ar to reikia? Tada dingsta paslaptis“, – juokauja parko vyr. kraštotvarkininkas M. Semaška.