Pavasarį šią vietą aplankyti tiesiog būtina: paukščių rojus it magnetas traukia ir lietuvius, ir užsieniečius

Vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių Nemuno deltoje – pavasarinė paukščių migracija. Čia susirenka tūkstančiai sparnuočių, kurie kelias savaites šioje vietoje ilsisi po ilgo skrydžio ir kaupia jėgas tolimesnei kelionei į perėjimo vietas.

„Kovo paskutinė dekada, balandžio pirmosios dvi savaitės būtent ir yra migracijos pikas Nemuno deltoje. Čia tuo metu praskrenda didžioji masė vandens paukščių: ir žąsų, ir ančių, ir tilvikinių paukščių. Tūkstančiai, šimtai tūkstančių, o kartais ir milijonai vandens paukščių čia praskrenda, apsistoja. Be abejo, didžiąją dalį tų paukščių sudaro žąsys ir antys, kurios čia apsistoja savo migracijos į Tundrą, Šiaurę, Skandinaviją, Rusiją metu“, – pasakoja ornitologas Marius Karlonas.

Nemuno delta yra pirmoji iš trijų paukščių migracijos stotelių, kur jie, palikę žiemavietes Vakarų Europoje, sustoja pailsėti. Vėliau jie jau tupia tik Estijoje, dar vėliau Karelijoje, kol galiausiai pasiekia perimvietes.

Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą, daugiausia dėl to, kad salos, protakų raizgalynė, užliejamos pievos, pamario pelkės sukuria puikias sąlygas praskrendantiems ir apsistojantiems paukščiams. Todėl nenuostabu, kad į šią vietą plūstą minios turistų.

„Paukščių stebėtojai atranda Nemuno deltą, ši vieta stipriai populiarėja visoje Europoje. Visgi, tai yra viena iš 3 tokio unikalumo deltų Europoje: yra Dunojaus, Donanos delta Ispanijoje, ir yra Nemuno Delta Lietuvoje. Ji dar nėra siuniokota, išlikusios tikros užliejamos pievos, kurios yra labai svarbios migruojantiems paukščiams. Į Lietuvą tikrai atvyksta ir užsieniečių grupės, ir lietuviai intensyviai pavasarį čia atvažiuoja stebėti paukščių“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad pirmą kartą pamatę šį fenomeną žmonės dažniausiai apstulbsta.

Nemuno delta – svarbi žąsų sustojimo vieta. Pirmosios grįžta pilkosios žąsys, po jų želmeninės ir vėliau balatakaktės. Tarp jų būna įsimaišę nemaži būriai baltaskruosčių berniklių. Kasmet registruojamos ir labai retai pas mus sutinkamos žąsys: rudakaklė berniklė, trumpasnapė žąsis, paprastoji berniklė, kanadinė berniklė ir mažoji žąsis. Pastaroji yra globaliai nykstanti rūšis, Lietuvoje matoma kasmet po kelis paukščius per sezoną, o visame pasaulyje jų teliko apie 100.

Iš viso Nemuno deltoje aptikta per 300 paukščių rūšių.

„Čia sutinkamos 58 į Raudonąją knygą įrašytos rūšys, taip pat bent 2 globaliai nykstančios rūšys, tokios kaip meldinė nendrinukė, kuri apskritai peri tik 4 pasaulio šalyse, dar didysis erelis rėksnys. Tai iš tikrųjų yra tikrai labai retų paukščių ir ta Nemuno Deltos svarba yra tikrai pasaulinė, ne tik Lietuvos. Tai yra unikali teritorija tikrai su unikalia fauna, unikaliu kraštovaizdžiu ir gamtine svarba“, – pasakoja M. Karlonas.