Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos gamtininkų centre gyvenantis kranklys nufilmuotas žaidžiantis su medžio šakele tuo metu, kai šalia buvo patiekta šviežios mėsos.
Gamtininkų centre gyvūnus prižiūrinčios laborantės Aldonos Joncevos teigimu, šis paukštis išsiskiria iš kitų gyvojo kampelio gyventojų savo charakteriu ir išdaigomis.
„Šį paukštį gavome iš žmogaus, kuriam pabodo jį globoti. Pavadinome Krunko vardu – taip pat, kaip ir prof. Tadas Ivanauskas buvo pavadinęs savąjį kranklį.“ – pasakojo A. Jonceva.
Laborantė teigia, kad Krunkas dažnai pokštauja: „Pas mus jis jau ketveri metai gyvena. Per tą laikotarpį buvo visokių pokštų prikrėtęs. Kartą man iš kišenės raktus ištraukė, o kai mėginome atsiimti, tai visaip šiaušėsi ir varė iš savo aptvaro. Dabar išmoko pamėgdžioti kosėjantį vyrą, tai retkarčiais nustebina pro šalį praeinančius lankytojus.“
A.Jonceva teigia, kad jos prižiūrimas kranklys, kaip ir kiti šios rūšies atstovai, dievina mėsą, tačiau neatsisako ir kitokios kilmės lesalo.
Krankliai - vieni stambiausių Lietuvoje gyvenančių varninių paukščių. Priešingai nei kovai ar varnos, šie paukščiai yra vienišiai. Gyvena poromis, toliau nuo miestų. Naudingi, nes gamtoje vaidina sanitarų vaidmenį.
Naujausi etologiniai tyrimai parodė, kad šios rūšies paukščiai - vieni intelektualiausių skrajūnų. Pastebėta, jog kranklių jaunikliai, o kartais net suaugėliai, linkę žaisti. Pavyzdžiui, atėjus žiemai dar metų nesulaukę krankliukai čiuožinėja nuo apsnigtų kalvelių.