„Karjeras susiformavo triaso geologinio periodo metu, maždaug prieš 200 – 250 milijonų metų. Jis išsiskiria tuo, kad yra pakankamai švarus, beveik be priemaišų, nes, tarkim, molis, kuris yra naudojamas kitose gamyklose, pavyzdžiui, Latvijoje ar kitur, turi daugiau priemaišų, o jų valymui reikia daugiau elektros energijos“, – pasakoja A. Almanis.
Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak A. Almanio, vaizdai šiame karjere primena Marso kosminių stočių panoramas ir tai, anot specialisto, nėra tik poetinis pasakymas.
Daugiau apie Šaltiškių molio karjerą, taip pat Karpėnų klinčių karjerą kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže.