Suverenas niekada nemiršta
Nors atskiri monarchai, aišku, miršta, tačiau Suverenas (kitaip tariant, valdantis monarchas) niekada nemiršta. Pagal Britų Karūnos principą, tą pačią akimirką, kai miršta karalius ar karalienė, sostą iškart paveldi kitas eilėje į jį esantis žmogus. Todėl asmeninė didžiosios Britanijos monarcho vėliava niekada nenuleidžiama iki pusės stiebo! Įdomu tai, kad ši vėliava gali būti nuleista iki pusės stiebo virš pastato ar laive (bet ne Bakingamo rūmuose), jeigu tuo metu ten yra mirusio ankstesniojo monarcho kūnas. Ir tai tik tuo atveju, jeigu tuo metu toje pačioje vietoje nėra dabartinio monarcho.
Elžbieta II yra Elžbieta I ir II
Nuo tada, kai Škotijos karalius Jokūbas VI perėmė ir Anglijos sostą, pasikeitė jų numeravimas. Iki tol Anglijos ir Škotijos monarchai turėjo atskirą numeravimą, pavyzdžiui, Škotijos karalius Jokūbas VI taip pat buvo ir Anglijos karalius Jokūbas I. Šis sujungimas veikia monarchiją dar ir šiandien, kadangi jau buvo Anglijos karalienė Elžbieta I, niekada nebuvo Škotijos karalienės Elžbietos, tad dabartinė karalienė turėtų būti vadinama karaliene Elžbieta I ir II, tačiau taip nėra. Todėl visos pašto dėžutės ir kiti daiktai Škotijoje, kuriuos paprastai puošia karališki inicialai, dabar yra pažymėti tik Škotijos karūna.
Karalienės vyras nėra karalius
Visiems įdomu, kodėl kai yra karalius, jo žmona vadinama karaliene, tačiau, kaip šiuo metu, šalį valdo karalienė, jos vyras nėra vadinamas karaliumi? Ši praktika dažnai sukelia nesusipratimų ir painiavos, nors to priežastys – paprastos ir aiškios. Paprastai santuokos metu žmona perima savo vyro titulą ir pavardę (pavyzdžiui, panelė L. Jones, ištekėjusi už pono Peterso, tampa ponia L. Peters), tačiau priešingu atveju tai negalioja. Kai yra karalienė, jos sutuoktiniui suteikiamas specialus titulas, kaip nutiko ir 1947 metais, kai Jos Didenybė princesė Elizabeth ištekėjo už Philipo Mountbatteno. Kad Philipas turėtų titulą, jam buvo suteiktas Edinburgo hercogo titulas, priešingu atveju jis būtų likęs Philipu Mountbattenu (pastaba: jis negalėjo likti Graikijos princu Philipu, nes jam teko atsisakyti savo graikiškų titulų ir religijos, kad per ceremoniją Anglikonų bažnyčioje galėtų vesti princesę Elizabeth).
Monarcho karališkasis vardas
Kai į sostą ateina naujas monarchas, pasibaigus užuojautų bangai iškart užduodamas klausimas „Kokiu vardu norėtumėte valdyti šalį?“ Tai nebūtinai privalo būti monarcho tikrasis vardas, jis turi teisę pasirinkti karališkąjį vardą. Tarp visiems gerai žinomų monarchų, valdžiusių ne savo tikruoju vardu, yra karalienė Viktorija (ji buvo Kento princesė Alexandrina), karalius Jurgis VI (jis buvo princas Albertas, Jorko hercogas) ir karalius Edvardas VIII (jis buvo Velso princas Davidas).
Dažnai kitoks karališkasis vardas pasirenkamas dėl konkrečių priežasčių. 1936 metais princas Albertas panoro valdyti šalį kaip karalius Jurgis VI, taip norėdamas pabrėžti tęstinumą jo broliui Edvardui VIII atsisakius sosto. Taip pat tikimasi, kad princas Charlesas šalį valdys ne kaip Karolis III, o kaip karalius Jurgis VII, nes karaliaus Karolio vardas turi neigiamą atspalvį. Karoliui I buvo nukirsta galva, o Karolis II pagarsėjo, švelniai tariant, ne itin asketišku gyvenimo būdu. Trečiasis, žinomas kaip „gražusis princas Charlie“, niekada karaliumi taip ir netapo, nors būtų buvęs Karolis III.
JK neturi rašytinės konstitucijos
Jeigu pasakytume, kad Jungtinė Karalystė neturi konstitucijos, kiek perdėtume. Ši valstybė turi konstituciją, tačiau ne tokią, kaip dauguma įsivaizduoja. Jungtinė Karalystė neturi nei vieno parašyto dokumento, kuris būtų konstitucijos dalis. Tačiau „konstituciją“ sudaro įvairūs parlamento priimti įstatymai, taip pat tradicijos. Dėl aiškumo trūkumo ir su tuo susijusių sunkumų kyla daug prieštaravimų.
Karalienės rūmai ir monarchijos būstinė
Kai 1837 metais į sostą atėjo karalienė Viktorija, Bakingamo rūmai tapo oficialia monarchų rezidencija. Nors tai yra vieta, kur monarchai gyvena, bet tai nėra monarchijos būstinė. Iki tol, kol buvo pradėti naudoti Bakingamo rūmai, monarchų būstinė buvo Šv. Jokūbo rūmuose (esančiuose vos už kelių metrų nuo Bakingamo rūmų). Kai į šiuos rūmus įsikėlė karalienė Viktorija, Karališkasis teismas išliko Šv. Jokūbo rūmuose, ir kaip tokie jie techniškai išlieka Didžiosios Britanijos monarchijos būstine. Galiausiai čia susirenka Sosto paveldėjimo taryba, kuri perskaito pranešimą apie naują karalių ar karalienę. Be to, čia yra akredituoti užsienio diplomatai!
Karalienės apsauga
Kai pagalvojame apie Londoną ar net visą Angliją, prieš akis iškyla aukšto vienišo sargybinio meškos kailio kepure ir raudonu švarku, stovinčio šalia Bakingamo rūmų, vaizdas. Šie sargybiniai yra tikri kariai iš Didžiosios Britanijos kariuomenės, atstovaujantys vieną iš penkių Gvardijos pėstininkų (Grenadierių gvardija, Koldstrimo gvardija, Velso gvardija, Airijos gvardija ir Škotijos gvardija) pulkų. Taip tiesiog yra, kad pusę jų darbo sudaro iškilminga sargyba, likusį laiką jie tarnauja kaip pėstininkai. Toks jų darbo pobūdis, kad vieną savaitę jie gali stovėti šalia karališkųjų rūmų, o kitą savaitę kautis su talibais Afganistane. Esmė tame, kad šie sargybiniai čia stovi ne dėl grožio, jie iš tikrųjų atlieka karinę pareigą. Kitaip tariant, kai jie saugo, tai iš tikrųjų saugo, o ne šiaip sau puošia rūmus. Pažvelgę atidžiau pamatysite, kad jie turi ne ceremonijoms skirtus kardus, o kulkosvaidžius.
Oficiali parlamento atidarymo ceremonija
Kalbant apie visus kalendoriuje numatytus karališkuosius renginius, visus pranoksta oficiali parlamento atidarymo ceremonija. Kiekvienais metais Jos Didenybė apsilanko Parlamento rūmuose, kur atlieka labai seną ceremoniją, kurios metu oficialiai atidaro parlamentą. Jos metu monarchė skaito Jos vyriausybės parašytą kalbą, kurioje apžvelgiami ateinantys politiniai metai. Visa tai iš esmės didelės reikšmės neturi, todėl monarchistai parlamento atidarymo ceremonija piktinasi kaip pompastišku maskaradu, esą tai visai nebūtina, kad galėtų veikti vyriausybė, ir tai neturi jokio kito pagrindo, išskyrus norą įrodyti monarchijos dominavimą ir aukščiausio šalies lyderio vaidmenį.
Karališkieji titulai turi savo reikšmę...
Mes visi žinome, kad Velso princo titulas suteikiamas tam, kas užima pirmą vietą eilėje į sostą. Tačiau ir kiti karališkosios šeimos nariams priklausantys titulai priklauso nuo jų vietos hierarchijoje. Štai Kornvalio hercogo titulas automatiškai suteikiamas vyriausiam monarcho sūnui. Rotsio hercogu taip pat tampa monarcho vyriausias sūnus, tiksliau, tokiu jis žinomas Škotijoje (abu titulai šiuo metu priklauso princui Charlesui, karalienės pirmagimiui sūnui ir jos įpėdiniui). Jorko hercogo titulas suteikiamas antrajam monarcho sūnui (šiuo metu jis priklauso antram karalienės Elžbietos II sūnui, princui Andrew). „Karališkosios princesės“ (angl. „Princess Royal“) titulas duodamas vyriausiai monarcho dukrai (dabar jis priklauso princesei Anne, pirmagimei karalienės dukrai) ir žinoma, princo konsorto (tai reiškia karalienės vyro) titulas suteikiamas pareigas einančios karalienės sutuoktiniui (nors princas Philipas yra princas konsortas, tačiau šis titulas jam nepriklauso, nes tuo metu taip buvo nuspręsta).
Karalienė Škotijoje
Škotijoje oficiali Jos Didenybės rezidencija yra Holirudhauzo rūmai Edinburge, tačiau čia karalienė apsistoja vos vieną savaitę per metus. Ir nors kiekvieną vasarą karalienė net šešioms savaitėms atvyksta į Balmoralo pilį, kuri taip pat yra Škotijoje, pastarajai tenka antrojo smuiko vaidmuo.