Susipažinome per draugus. Iš pradžių matydavomės vienoje kompanijoje, jokios meilės iš pirmo žvilgsnio nebuvo. Jis atrodė įdomus, išsilavinęs, turėjo labai gerą darbą. Jam patiko automobiliai, kelionės, tenisas – tas pats kaip ir man. Pastebėjau, kad susitikę vis ilgiau praleisdavome šnekučiuodamiesi vieni du, pagaudavau save vis dažniau apie jį galvojanti.
Lūžis įvyko vasarą po kiek daugiau nei metų nuo mūsų pažinties. Su keliais draugais sutarėme vykti prie ežero, nes diena buvo be galo karšta. Deja, viena draugė niekaip negalėjo ištrūkti iš darbo, draugų porai atsirado kitų reikalų, todėl likome dviese. Nutarėme vis tiek važiuoti. Daug juokėmės, maudėmės, taškėmės – tos kelios valandos buvo puikios. Po maudynių jis pakvietė vyno ir pasivaikščioti Vilniaus senamiesčiu. Iškart sutikau – jo iniciatyvos laukiau jau porą mėnesių.
Vakaras buvo idealus: daug pokalbių, gardus vynas ir vėlyva vakarienė. Namo grįžau naktį. Šiltai atsisveikinome, bet bučinio taip ir nesulaukiau. Dėl to šiek tiek nusivyliau, bet nusprendžiau, kad dėl visko kaltas jo drovumas. Kitą dieną į darbą gauta didžiulė puokštė ir raštelis su padėka už nuostabų vakarą visas blogas mintis išsklaidė.
Toliau santykiai vystėsi tarsi sniego gniūžtė paleista nuo kalno: daugėjo pasimatymų, jie ilgėjo, prasidėjo aistringi bučiniai, net ryžomės kartu išvykti trumpų atostogų. Buvo tik keista, kad net praėjus porai mėnesių nuo pasimatymų pradžios jis visai nebando manęs sugundyti. Juk buvom jau ilgai pažįstami! Šito reikalo ėmiausi pati. Surengiau romantišką vakarienę pas save namuose ir pakviečiau jį vakarienės su pusryčiais. Jis sutiko.
Visą pusmetį skrajojau tarsi ant sparnų. Turėjau vaikiną,buvau įsimylėjusi – pasaulis atrodė rožinis ir pūkuotas. Tačiau pamažu ėmė lįsti dalykai, kurie man nedavė ramybės. Jo mašina buvo „remontuojama“ jau kelis mėnesius, todėl važinėjo su mano. Už benziną jis nė karto nesumokėjo, o aš važinėjau troleibusais ir autobusais. Man atrodė, kad dėl mylimo žmogaus juk galima pakentėti ir pasistengti. Aš nuolat organizavau išvykas, ruošiau siurprizus, pirkau maistą vakarienei ir pietums, net pradėjau valyti jo namus ir skalbti jo drabužius savo skalbimo mašina. Kad kažkas ne taip man jau kuris laikas sakė draugės, nuo mano entuziazmo kraupo tėvai.
Rožiniai dūmai pamažu ėmė sklaidytis ir man. Stengiausi, tačiau net panašaus atsako nesulaukiau. Nors viešumoje, prie draugų ar tėvų jis elkdavosi kaip pats geriausias vaikinas. Galiausiai jis kviesdavosi mane pas save, bet mylėjomės vis rečiau. Tai jis būdavo pavargęs, tai nuotaika ne ta, tai daug darbo. Galiausiai ėmiau skaičiuoti, kad pradėjome mylėtis vos kartą per mėnesį ar du. Kai bandydavau jam švelniai apie tai užsiminti, jis grubiai atšaudavo, kad mano poreikiai kaip kokios nimfomanės. Pamenu, kad ruošiausi išvykti į stažuotę trims mėnesiams, net tada jis atsisakė pasimylėti, nes tai darėme prieš savaitę...
Visi mus laikė tvirta pora, tačiau mane ėmė griaužti įtarimai. Pasidariau net šiek tiek paranojiškai įtari. Iš pradžių ėmiau tikrinti jo Facebook'ą. Vėliau slapčia susižinojau elektroninio pašto adresą. Čia neradau nieko labai įtartino, tik kelis gana nerūpestingus susirašinėjimus su nepažįstama mergina. Jis kvietė ją pietų, siuntė juokingas nuotraukas. Įtarimai stiprėjo, bet negalėjau nieko prasitarti – juk šnipinėjau paslapčia.
Galiausiai eilė atėjo telefonui. Kai tik jis užmigdavo, puldavau jį naršyti. Atradau, kad jis nuolat skambina vienu ir tuo pačiu numeriu. Kitą dieną pasiskolinau draugės telefoną ir juo paskambinau. Atsiliepė kniaukiantis moteriškas balsas... Telefoną bemat išjungiau. Širdis buvo kulnuose, bet sugalvojau numerį įvesti į Google. Ir ką. Išmetė skelbimą, intymaus masažo. Supykino, nežinojau kaip reaguoti.
Tą patį vakarą jam užmigus, paėmiau jo kompiuterį. Čia netyčia radau, kad jis yra susikūręs slaptą elektroninį paštą. Pro ašaras šyptelėjau, kad iš manęs išeitų visai neblogas Šerlokas Holmsas. Tai ką radau pašte apvertė visą mano pasaulį. Jis buvo užsiregistravęs pažinčių svetainėje, susirašinėjo su keliomis merginomis ir siūlė joms paramą už seksą. Iš laiškų supratau, kad vieną jų jau buvo pradėjęs remti...
Pažadinau jį, verkdama rėkiau, kad viską žinau, atkišau kompiuterį su atidarytais laiškais. Iš pradžių jis bandė piktintis, kad jį šnipinėju, apkaltino, kad nepasitikiu. Vėliau ėmė įtikinėti, kad jis tik pokštavo. Neva norėjo patikrinti, kiek yra merginų, kurios parsidavinėją. Intymią masažuotoją jis taip pat neva samdė draugui.
Labai norėjau juo tikėti, bet viduje tarsi kas nutrūko. Išėjau ir daugiau nebegrįžau. Jis dar bandė mane susigrąžinti siųsdamas gėles, gražbyliaudamas mano tėvams ir draugams. Kodėl jį palikau aplinkiniams taip ir nepapasakojau. Man paprasčiausiai buvo gėda...