ATVIRAI: Pamilau italą, bet jis turi nėščią žmoną

Konkursas „Vyras, kurio nepamiršiu“ tęsiasi, pristatome dar vieną sukrečiančią mūsų skaitytojos istoriją.
Adresu [e-mail] siųskite istorijas, apie vyrus, kurie pakeitė jūsų gyvenimą ir įsirėžė į atmintį. Anonimiškumą garantuojame!

Daugiau informacijos apie konkursą rasite ČIA.

***

Manau, nesuklysiu sakydama, kad visos šios istorijos prasideda vienodai - tai buvo ypatinga. Mano istorija kam nors gal ir nebus išskirtinė, bet man yra. Patirties  santykių sferoje daug neturiu, tad negaliu drąsiai teigti, kad daugiau to niekada neišgyvensiu, bet giliai viduje manau, jog tikrai daugiau nieko panašaus mano gyvenime nebus.

Ši istorija prasidėjo, kai viešėjau Italijoje. Išvykau ten mokytis pagal mainų programą. Ką čia ir pridursi.. įsimylėjau aš tą Italiją, žmones, jų gyvenimo būdą. Dievinau savo studijų laikotarpį, naujus sutiktus draugus. Viskas buvo idealu. Važiuodama į Italiją neturėjau jokių planų, mano širdis buvo laisva, o aš - atvira įvairiems pasiūlymams, nes niekad negali žinoti, ką gyvenimas pasiūlys. Nors per pirmus kelis mėnesius sutikau nemažai vaikinų (tiek vietinių, tiek ir užsienio studentų), tačiau nė vienas jų nepatraukė mano dėmesio. Per daug dėl to nesisielojau, tačiau viduje kirbėjo kažkoks noras... O gal tai buvo nuotykių troškulys?

MEILĖ GIMĖ PER SIESTĄ

Turiu paminėti, kad per siestą ten nedirbdavo beveik niekas. Gyvenau mažame miestelyje pietų Italijoje, tad tradicijų čia buvo ypač laikomasi. Siestos metu dirbo tik 2 parduotuvės ir 3 kavinukės, visa kita buvo uždaryta. Taigi, užsukau į vieną iš artimiausių kavinukių ir užsisakiau kapučino. Tašėje gulėjo knyga, tad išsitraukiau ją ir ėmiau skaityti. Po akimirkos padavėjas atnešė kavos, aš padėkojau ir bandžiau toliau skaityti, tačiau mano mintys klaidžiojo kitur. Prieš ateinant į šią kavinę, ilgai diskutavau su drauge apie vaikinus, santykių subtilybes, seksą ir kitus dalykus, o tame tarpe ir flirtą. Nežinau kodėl, bet tas pokalbis apie flirtą mane labai sudomino. Priežastis tam galėjo būti ir tai, kad aš niekada nesigriebiau šio ginklo norėdama sužavėti ar užkariauti vaikiną. Man tai atrodė kvaila ir juokinga, visi tie gundantys žvilgsniai. Na, man tai atrodė perdėtai Holivudiška! Kita vertus... kodėl ne?

Nė nepajutau, kad mano žvilgsnis užstrigo ties vienu tašku, kuriame buvo kavinėje dirbantis padavėjas. Akimirkai mūsų žvilgsniai susitiko ir aš nė nepagalvojus jam mirktelėjau. Jis nusijuokė ir mirktelėjo man atgal, tačiau ir toliau tęsė darbą.

Jaučiau, kaip užkaito žandai ir širdis ėmė plakti greičiau. Paskui mintyse nusijuokiau ir save sudrausminau - „kvaile, radai gi priežastį čia susijaudint"! Dieve brangus, tai tik mirktelėjimas! Pati iš savęs nusijuokiau, išgėriau kavą, pasiėmiau knygą ir išėjau namo.

AŠ TIESIOG JO NORĖJAU

Tačiau jau kitą dieną grįžau vėl. Jis ir vėl dirbo. Tąkart buvau su drauge, tad besišnekučiuodama su ja turėjau progą ir jį geriau nužvelgti. Ir tenka pripažinti, kad jis iš ties buvo (ir tebėra!) vertas grieko! Tamsus, su barzdele, atrodė vyresnis, giliomis akimis ir kerinčiu žvilgsniu, o jo šypsena.... Sėdėjau ir negirdėjau nė vieno draugės žodžio, nes mąsčiau apie jį ir tik jį. Mūsų žvilgsniai vėl susitiko...

Aš nežinojau, kas su manim darėsi, tačiau atsiradusi intriga tiesiog kaitino kraują. Kasdien užsukdavau puodeliui kavos. Kartais dviem. Arba trim. Kartais būdavau viena, kartais su draugais. Ir jis visada dirbdavo. Mes ėmėm aistringai flirtuoti ir tai jau nebeapsiribojo vien žvilgsniais ar šypsenom. Atnešdamas kavą jis visada pasilenkdavo ir pažvelgdavo man į akis. Jo kvepalų dvelksmas ir karšto gėrimo aromatas man atimdavo žadą. Jis nebijojo praeidamas pro mane pirštais perbraukti man per nugarą ar ranką. Man kūnu šiurpuliukai lakstė it pasiutę!

Privalau jums paminėti ir tai, kad žodinio bendravimo tarp mūsų beveik nebuvo. Jis šnekėjo vien itališkai, o aš angliškai. Vienas kitą suprasti galėjome, tačiau tikrai ne iki galo. Kita vertus, aš nenorėjau su juo šnekėtis. Aš tiesiog jo norėjau.Po kelių savaičių flirto beprotybė buvo ranka pasiekiama. Tai, kas darėsi su mumis, nežinau, tai sunku suvokti, o dar sunkiau paaiškinti. 

Aplinkiniai galėjo jausti elektros iškrovą ir visas paslėptas emocijas, kurios tvyrojo tarp mūsų. Mes nebegalėjome slėpti žvilgsnių, nebepajėgėme sustabdyti tų „netyčinių" prisilietimų ar šypsenų, kurios atsirasdavo veide, kai vienas kitą pamatydavome. 

BET PASIRODĖ KITA MOTERIS

Tačiau viskas, kas gražu, vyko tik kavinės ribose, mat už jos durų jis turėjo merginą. Aš nenorėjau jų išskirti, tačiau dar stipriau  jo norėjau šalia savęs, o ne jos... Bet kokiu atveju, aš turėjau grįžti į Lietuvą, o jis liko Italijoje. Mes negalėjome pasikalbėti, nes nemokėjome vienas kito kalbos, mes negalėjome niekur išeiti kartu, nes buvo ji. Aš nieko neprašiau ir negalėjau prašyti, bet tas geismas... 

Galėjau tik pasvajoti, ką reiškia būti jo glėbyje, jausti jo lūpas. Tokios mintys mane aplankydavo dažnai, ypač grįžus namo, kai suvokdavau, kad visa tai neįmanoma, tačiau kas kart būnant kavinėje, kas kart pažvelgus į jį, aš pamiršdavau viską aplinkui. 

ATSIDAVIAU VIENOS NAKTIES NUOTYKIUI

Vieną vakarą ėjau iš draugės į namus. Buvo jau gerokai po vienuolikos, gruodžio vakaras, tad gatvės buvo neįprastai tuščios. Tuščiame mieste buvo pilna įvairiausių minčių, tad užsigalvojusi nemačiau, kas eina priešais mane. O ten ėjo jis. Paskutinę akimirką abu sustojome ir pažvelgėme vienas į kitą. Spjoviau į atsargumą bei slaptumą, priėjau prie jo ir pabučiavau. Mes stovėjom viduryje gatvės, apšviesti vakaro žibintų ir bučiavomės. Man nerūpėjo niekas. Tik jis ir ta akimirka. Nenorėjau, kad ji baigtųsi. Niekada. Norėjau visada taip stovėti apsikabinus jį gruodžio vakarą ir bučiuoti. 

Bet ta akimirka baigėsi. O kas toliau? Manau toliau mes buvome visiški bepročiai, nes tas vakaras bučiniu nesibaigė. Man nerūpėjo, kad gal tai tik akimirka, vienos nakties nuotykis. Bet tai buvo vienas geriausių nuotykių mano gyvenime. Galėčiau to gailėtis, galėčiau sakyt, kad tai amoralu ir negražu, ir neteisinga, bet... Gyvenimas juk neteisingas. Aš neverčiau jo rinktis tarp manęs ir jos, aš nė karto jam nepasakiau, kad jis būtų laimingesnis su manim, niekada nekovojau dėl jo, nes tai būtų buvę tuščia ir beprasmiška kova. Aš žinojau, kad jis pasirinks ją.

JIS VEDĖ SAVO NĖŠČIĄ DRAUGĘ

Po kiek laiko vėl buvau sugrįžusi į Italiją, tą patį mažą miestuką, savo kavinukę. Jis vis dar ten dirbo, ji vis dar laukėsi... Jie jau buvo vyras bei žmona. Buvo gera pasimatyti su juo, apsikabinti, gerti jo paruoštą kavą ir vėl matyti jo šypseną bei pačiai šypsotis. Džiaugiausi, kad jis laimingas, bet viduj kažko trūko. Man visada jo trūko ir trūks, nes jis ypatingas. Toks, kuris užgniauždavo kvapą, kuris priversdavo širdį šokti iš krūtinės, kurio lūpos buvo saldžios ir kvepėjo kava, o jo gilūs bei stiprūs bučiniai varė iš proto. 

Taip, buvo skaudu, bet iš kitos pusės, aš turėjau akimirką. Akimirką aš buvau jo, turėjau geriausią flirtą savo gyvenime, fantastišką nuotykį, ir mano gyvenimas prilygo Holivudo dramoms. Ši istorija ilgam liks mano širdyje.