Auksinės valgymo taisyklės: negalima valgyti visko, kas yra lėkštėje

Maistas reikalingas ne vien fiziologinių poreikių tenkinimui, alkio jausmo nuslopinimui, tačiau maistas – kultūros dalis, kuri sukuria bendrumo jausmą ir vienija žmones. Tautose, priklausančiose Viduržemio jūros regionui, vyrauja ypatinga maisto kultūra, žmonės sveikesni ir laimingesni, jų vidutinė gyvenimo trukmė pirmose vietose Europoje, tai kodėl mums nepasimokius iš gerųjų pavyzdžių?

Valgymo kultūros formavimas

„Nuolat girdima nuomonė, kad sveikas maistas nėra skanus. Tačiau tai tik įpročių ir žinių klausimas. Sveikatai palankus maistas privalo būti ne tik sveikas, bet skanus ir patraukliai pateikiamas. Dėl to žmones mokome gaminti ir patiekti skanų ir sveikatai palankų maistą“, – sako sveikatai palankaus maisto virtuvės šefė Aida Matulevičiūtė.

Kiekvienas turi stebėti save, kokie maisto produktai tinkami, kiek jų organizmui reikia. Žinoma ir tai, kad galima visa tai suprasti tik valgant sąmoningai – pasitelkiant visus receptorius t.y. ne tik skonio, bet ir regėjimo, uoslės, lytėjimo ir klausos. Žmonės turi būti ne tik ugdomi žiniomis apie maistą, bet visų svarbiausia mokomi valgyti.

„Kaip valgyti žmonės nė mokomi, nė žino. To pasekoje ligų kaltininkai dažniausiai būna genai, dažnas sako, juk nieko čia nepakeisi, bet retas suvokia, kad genai pasireiškia tik tokiame organizme, kuriame buvo tos pačios augimo sąlygos kaip tėvynainių. Vadinasi, jie dažniausiai ir pasireiškia iš kartos į kartą, nes mes perimame ne tik genetinį foną, bet ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo įpročius. Todėl propaguojant lėtą valgymą prie stalo, gerai sukramtant maistą ir svarbiausia pasimėgaujant kiekvienu kąsniu ir yra valgymo kultūra. Juk gerai nesukramtant ar einant suvalgomas maistas gali būti nepasisavinamas ir puvimo procesai prasidėti organizme, ko pasekoje organizmui bus suteikta ne nauda, o žala“ – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada bei kaip valgome

Mūsų organizmas paklūsta tam tikram ritmui, kurį nustatė gamta: viskas vyksta tarsi pagal laikrodį. Tad ir maitinimosi ritmas yra ne išimtis dienotvarkėje. Rekomenduojama valgyti bent 3–5 kartus per dieną, nes toks yra natūralus organizmo mitybos ritmas – kūnas mums siunčia signalą, kai ateina laikas pasistiprinti, dėl to negalima ignoruoti įgimto alkio ir saikingumo jausmo, o ignoruojant juos prarandame tikruosius pojūčius. Todėl ir vaikų negalima versti suvalgyti visko, kas lėkštėje. Sutrikdžius vientiso mechanizmo mažo sraigtelio darbą ir visa sistema išeina iš rikiuotės. Tad valgymas kasdien tuo pačiu paros metu yra ypatingai svarbu mūsų sveikatai – teigia sveikatai palankaus gyvenimo būdo tyrinėtoja Vida Drąsutė.

Kiekvieno žmogaus mitybos ritmas individualus, tačiau visiems galioja bendra taisyklė – jis turi būti pastovus. Medikai, mitybos specialistai, psichologai atkreipia dėmesį, kad paros ritmą turi ir visos mūsų organizmo ląstelės, vidaus organai visą parą dirba tam tikru ritmu, tad jeigu mūsų mityba neritminga (nesuderinta su paros ritmu), mes blogai miegame, prastai jaučiamės, o iš to seka ir tolimesnė nesėkmių virtinė.

Valgymo ceremonija

Kita auksinė taisyklė: mėgaukitės valgymo ceremonija. Ką bevalgytumėte, o ypač jei kalbama apie pusryčių, pietų ar vakarienės patiekalą, darykite tai neskubėdami, malonioje ir ramioje aplinkoje. Greitai sukimšus maistą nejaučiama sotumo, pasitenkinimo. Valgymas kartu su šeima ir draugais, reiškia kur kas daugiau, nei vien tik maistą lėkštėje. Dalijimasis maistu ir gyvenimo patirtimi padeda pasijusti tvirčiau, atlaikyti fizinius negalavimus, stresą, emocines problemas, patirti daugiau tyro džiaugsmo ir malonumų. Stalo padengimas, žvakės liepsna, patrauklūs indai, tvarkingas jų išdėstymas – net ir tokios detalės turi svarbos.

Kiekvienas nori, kad jam būtų pasakyta, ką valgyti ir kiek. Tačiau pamirštame patį svarbiausią dalyką, kad mes tik patys žinome geriausiai, ko mūsų organizmui reikia. Juk kaip nėra vienodos morkos, taip nėra vienodo ir žmogaus. Žinoma, šiais masinio judėjimo laikais, kai net valgymui neskiriama laiko, jau nekalbu apie maisto gaminimą, visi nori tik to vieno rakto, kuris vadinasi, ką valgyti, ko nevalgyti ir kiek suvalgyti. Mano giliu įsitikinimu, tai beverčiai dalykai.

„Mes, kaip maisto srities specialistai, žmonėms turime perduoti tikslinę informaciją, tai yra žinių bagažą apie maisto produktus, kurie palankūs mūsų sveikatai, o kurie galimai žalingi. Turi būti keliamas vartotojų sąmoningumas, o ne gąsdinimai ir draudimai, ar nurodinėjimai, kad valgykite tik pusryčiams košę ir būsite sveiki. Tai netiesa, žmogus turi pats save pažinti ir suvokti, kas jo organizmui yra tinkama, žinoma, turėti žinių apie maistą iš esmės.