Afrikoje, Loango karalystėje (dabar – Kongo Respublika) neištikimą moterį ir jos meilužį numesdavo nuo stačios uolos.
Galai tokią moterį ištepdavo purvu ir po to jos kūną tampydavo po visą gyvenvietę. Gotai “nukentėjusiam” vyrui suteikdavo teisę moterį bausti savo rankomis.
Laukiniai iš majamių genties neištikimoms moterims nupjaudavo nosis, abisiniečiai jas ištempdavo į gatvę ir sudraskydavo į gabalus.
Romos imperijos rytuose nuodėmingąsias visiems norintiems pardavinėdavo turgaus aikštėje.
Diarbakire “nusikaltėlę” bausdavo visa šeima: kiekvienas šeimos narys turėjo moteriai nors kartą įdurti kinžalu.
Viena gentis, gyvenanti Pietų Amerikoje, nusidėjėlę numesdavo priešais genties vado kojas, po to ją sukapodavo į gabalėlius ir visi egzekucijos dalyviai ją suvalgydavo.
Hotentotai (Pietų Afrikos tauta), toleruojantys tėvo, motinos ar net vaikų nužudymus, į neištikimybę žvelgdavo kiek griežčiau. Neištikimybė buvo baudžiama mirtimi, o jos įrodymu galėjo pasitarnauti net mažamečio parodymai.
Pakistane teismo sprendimu neištikimosios gali būti pakariamos.
Irane, Mauritanijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Sudane, Nigerijoje pagal vietinius įstatymus, nusidėjusią moterį galima užmėtyti akmenimis.
Indonezijoje neištikimybė baudžiama 15 metų kalėjimo.