Biseksualus mylimasis - TAIP ar NE? (balsavimas)

Kai buvęs mano vaikinas prisipažino, jog prieš mane draugavo su... vyru, kuriam laikui buvau nustojusi kvėpuoti. Bet paskui vėl pradėjau.

"Norėjau, kad žinotum visą tiesą", - laikydamas mano ranką, nudelbęs akis išlemeno Matas (vardas man, autorei, žinomas). Pasirodo, nuotykius mėgstantis mano mylimasis nusprendė, kad be įvairių svaigalų, triukšmingų vakarėlių, ekstremalių kelionių ir aistringų draugysčių, jo sąraše trūko... sekso su vyru. Partnerį Matas rado nesunkiai. Tiesa, pabijojo jo ieškoti gimtojoje šalyje, tad nuvyko į Prahą.
Ten sutiktas juodaodis Jamesas mano Matui kitą meilės pusę rodė... kelias savaites, tačiau galiausiai žvalgytuvės buvo baigtos.
Prisipažinsiu, negalėjau nusakyti jausmo, užplūdusio Matui pasakojant nutylėtą lovos biografijos pusę: buvo ir nejauku, ir šlykštoka, ir pavydu... Tačiau paskui pati suėmiau save į rankas: jeigu man bučiuoti merginą yra normalu ir net gražu, kodėl turėčiau šlykštėtis, jei tai daro vyrai? Juolab, kad žavėdamiesi žmogumi pirmiausia susižavime jo išvaizda, asmenybe ir nedaug tegalvojame apie jo lytį (na, bent jau aš)...
Kai papasakojau apie Mato išpažintį, mano artimiausios draugės pasišiaušė: "Kaip tu gali miegoti su vyru, kuris buvo kitame vyre?".
Mano vienintelis argumentas buvo: "Aš negaliu jam duoti to, ką duoda vyras, todėl nesiruošiu konkuruoti. Ir jeigu jis mane paliks dėl vyro, būsiu mažiau įskaudinta negu tuomet, jei jis susižavėtų moterimi"...
Daugiau apie vyrišką meilę su Matu nekalbėjome. Tačiau ėmiau į jį žvelgti kitaip, su pagarba. Vien dėl to, kad jis buvo su manimi atviras. Jis išmokė mane ištrinti tam tikras ribas ir leisti mėgautis meile. Ir gyvenimu. Ir jeigu ne mus išskyręs atstumas, gal ir dabar būčiau sakiusi, jog gyvenu su biseksualu.