Gimtadienio, vestuvių metinių, Kalėdų, draugystės metinių, Valentino dienos ir tūkstančiu panašių progų, kasmet kartojamas kaip privalomas ritualas seksas – vienas iš didžiausių poros santykių išbandymų. Dažniausiai tokie proginiai intymumai baigiasi visai ne taip, kaip planuota – nuo romantiškos vakarienės susuka pilvą, kelionėje apsigyveni kambaryje, kurio popierines sienas drebina kaimyno iš gretimo kambario kosulio serijos, miške nuogas sėdynes sukandžioja uodai, vestuvių metines sugadina trūkęs vamzdis, peršalimas, netikėtai į svečius užgriuvę giminaičiai, prabangus šampanas išgraužia skrandį, koncertą, apie kurį svajojai pusmetį, atšaukia. Žodžiu, tos proginės dienos, kurias planuoju baigti triumfuojančia glamonių fiesta, kartais virsta visišku fiasko.
Pasirodo, proginio sekso karštligę ir nesėkmes išgyvena daugelis porų.

„Buvo trečiosios vestuvių metinės. Pasiruošėme romantišką vakarienę, pasipuošėme, ir... trūko kanalizacijos vamzdis. Vietoje romantiško vakaro iki pat nakties kibirais sėmėme kanalizacijos turinį. Paskui, kai sutemo, pavargę kaip šunys sėdėjome prie namo, žiūrėjome į žvaigždes ir negalėjome nustoti juoktis“, – prisiminė draugė.

Kai artėja proginis seksas, juoktis norisi ir man. Per Valentino dieną jį teko iškeisti į nevaldomus karščio ir šalčio priepuolius suėmus gripui, draugystės pradžios dienai paminėti uždegtos žvakės liūdnai sutirpo vyrui užsibarikadavus tualete po restoraninio azijietiško maisto puotos, vestuvių metines praleidau komandiruotėje. Dar buvo mano gimtadienis, kai per patį veiksmo įkarštį vyras sugalvojo ištarti „Su gimtadieniu“. 

Štai kodėl į tas progas jau nebežiūrime rimtai – dažniausiai kur kas geresnis būna kasdienis, neplanuotas intymumas

Tik kalbėti tuo metu negali bet ko. Kartą vyras skėlė juokelį, užsikvatojusi vos neiškritau iš lovos. Geras humoro jausmas praverčia netikėtose situacijose, bet užklupęs tada, kai ne juokai galvoje, išmuša iš vėžių. 

„Koks gražus tavo įdegis“, – pagiria, o tu prisimeni, kad lėkdama motoroleriu serpantinais raudonai nusvilai dalį šlaunų ir plaštakų viršutinę dalį.

„Tavo plaukai labai kutena“, – šypteli ir čiaudo patvirtindamas, ir jausmas, kad esi garbanomis besisklaidanti deivė, išgaruoja.

„Duokš, pašildysiu tavo ledines kojytes“, – prisiglaudžia, ir jaukumas laimi prieš seksualumą.
Vyrai dažnai nenutuokia, kad moterys net intymiomis akimirkomis vis tiek kreipia dėmesį į žodžius. Jiems patiems partnerės paprastai gali kalbėti ką nori, svarbu, kad akyse degtų ugnelės. Užtat moteriškoji pusė dėl vienos nevykusios frazės gali prarasti aistrą. Net jai ta frazė iš pirmo žvilgsnio visai nekalta. 

Partnerius dažnai keitusi, kol rado savo vienintelį, draugė kartą sudarė labiausiai ūpą mylėtis moterims numušančių frazių sąrašėlį: „Ar jautiesi romantiškai?“, „Kas negerai?“, „Kaip tave pradžiuginti?“, „Kokia poza norėtum?“, „Kitos merginos tai darė“, „Tu dar nebandei?“, „Pamatysi, tau patiks“, „Oi, kas čia per ledukai? Tavo kojos?“, „Aš tave įkaitinsiu!“, „Kokia katytė!“
Kartais vyrai lovoje prabyla kaip paaugliai arba nepraustaburniai sunkvežimių vairuotojai, pasirenka frazes, labiau tinkančias aptarti kylančias šildymo kainas, virsta atidžiais psichologais ar prapliumpa tokiomis banalybėmis, kad ima juokas. Kartais norisi, kad jie verčiau riaumotų ar dūsautų, negu kalbėtų. Ir – ne, prastuose romantiniuose filmuose ar pornovaizdeliuose girdimos frazės moterų kūnus dažniausiai įkaitina tik ekranuose.  

Kitos nori girdėti tai, kas sugalvota ir skirta tik joms. 

Vyrai, kuriems rūpi, stengiasi. Vyrai, kuriems labiausiai rūpi jie patys, sprunka burbėdami, kad moterys pačios nežino, ko nori. Nors iš tiesų nutuokia – jos nori tikro jausmo be maskuojančių banalių frazių. Arba kad banalios frazės nesugadintų to jausmo. Ir dar joms labai patinka progos, bet proginis seksas nusiseka ne visada.